Shutterstock2023 m. birželį „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas lankėsi Naujajame Delyje, norėdamas kreiptis į verslininkus ir investuotojus. Paklaustas, ar trys Indijos inžinieriai su 10 mln. JAV dolerių galėtų sukurti šį tą panašaus į „OpenAI“, jis atsakė tiesmukai: ribotus išteklius turintiems startuoliams buvo „visiškai beviltiška“ konkuruoti su įsitvirtinusiais žaidėjais kuriant pamatinius modelius. Po devyniolikos mėnesių Kinijos startuolis „DeepSeek“ pademonstravo, kad pirmaujantis modelis gali būti apmokytas už dalį tų išlaidų, kurias daugelis Silicio slėnyje laikė būtinomis.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Akivaizdu, kad S. Altmanas klydo universalizuodamas Silicio slėnio išlaidų struktūrą. Bet jo platesnė mintis vis dar galioja: sukurti nepriklausomą skaitmeninę pramonę yra nepaprastai sunku.
Ši asimetrija išlieka apibrėžiančiu pasaulinio technologijų kraštovaizdžio bruožu. Iš didžiausių pasaulio ūkių tik dviem – Kinijai ir Rusijai – pavyko sukurti skaitmenines ekosistemas, kurios yra reikšmingai izoliuotos nuo JAV platformų. Kiti ūkiai, tokie kaip Indija ir Brazilija, turi gilius talentų telkinius, gausų kapitalą ir dideles rinkas, bet nieko priartėjančio prie tokio paties technologinės autonomijos laipsnio.
