UnsplashKinijos „nelanksti“ ir „nenuosekli“ nulinio COVID politika žlugdo Europos įmonių veiklą šalyje, trečiadienį pranešė ES prekybos rūmai Kinijoje, perspėję, kad europiečių įmonių buvimas Kinijoje „nebegali būti laikomas savaime suprantamu“.
Paskelbta ataskaita tapo dar vienu užsienio verslo bendruomenės pareiškimu, kad Pekino griežta politika, skirta viruso plitimo stabdymui, kenkia antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai ir izoliuoja ją tarptautinėje arenoje.
Kinija yra paskutinė didžioji ekonomika, kuri toliau laikosi šios strategijos, apimančios staigius ir ilgus karantinus bei masinius testavimus.
Nepaisant to, kad verslai yra priversti užsidaryti, o pasaulinių tiekimo grandinių trikdžiai nesitraukia, prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad toks požiūris yra „ekonomiškiausias ir veiksmingiausias“, o pareigūnai neskelbia, kada taisyklės galėtų būti sušvelnintos.
ES prekybos rūmai Kinijoje, vienijantys daugiau nei 1,8 tūkst. Europos įmonių grupė Kinijoje, dokumente teigė, kad nulinio COVID politika ir jos keliamas „didžiulis neapibrėžtumas“ turėjo „neigiamą poveikį“ 75 proc. jos narių veiklai.
„Kinijos verslo aplinka išliks nenuspėjama tol, kol egzistuos karantino grėsmė“, – teigė organizacija, pavadindama politiką „nelanksčia ir nenuosekliai įgyvendinama“ ir perspėjusi, kad ideologija, regis, „stabdo ekonomiką“.
Prekybos rūmai pridūrė, kad tokia situacija paskatino beveik ketvirtadalį įmonių apsvarstyti galimybę perkelti esamas arba planuojamas investicijas iš Kinijos, o tai yra didžiausias procentas per pastarąjį dešimtmetį.
Nepaisant didelio Kinijos augimo potencialo, „Europos įmonių įsitraukimo mastas nebegali būti laikomas savaime suprantamu dalyku“, sakoma ataskaitoje.
Kinija birželį sutrumpino privalomojo karantino trukmę atvykstantiems keliautojams nuo 21 dienos iki 10 dienų, tačiau skrydžių trūkumas ir itin aukštos bilietų kainos tebėra pagrindinė kelionių kliūtis.
Beveik visiškas šalies sienų uždarymas nuo 2020 metų paspartino Europos piliečių „išvykimą“, o pasilikę šalyje jaučiasi labiau izoliuoti nei anksčiau, teigiama pranešime.
Jei Pekinas ir toliau laikysis šios politikos, „verslo aplinka ir toliau darysis sudėtingesnė“, sakoma pranešime.
Ataskaitos pratarmėje Prekybos rūmų pirmininkas Joergas Wuttke rašė, kad „likęs pasaulis iš esmės atnaujino ikipandeminį „normalumo“ lygį, tačiau Kinija vis dar nenori atverti savo durų“.
Europos įmonėms „reikia, kad Kinija išnaudotų savo didžiulį ekonominį potencialą“, – pridūrė jis.
Kinijos ekonomika antrąjį ketvirtį ūgtelėjo vos 0,4 procento.
Analitikai teigia, kad šalis gerokai atsiliks nuo savo metinio augimo tikslo – maždaug 5,5 procento.
