Ketvirtoji pramonės revoliucija arba „Pramonė 4.0“ į Lietuvą ateina pačiu laiku. Ji gali išspręsti darbo rinką kamuojančias problemas, tačiau pradėti teks nuo įmonių vadovų švietimo.
Pasaulio ekonomikos forumas, 2016 m. ataskaitoje surikiavęs valstybes pagal pasiruošimą skaitmeninei pramonei, Lietuvai skyrė 29 vietą. Galbūt šis skaičius neatrodytų labai įspūdingas, jei ne faktas, kad aplenkėme kur kas didesnę Lenkiją bei sparčiai augančią Kiniją.
Daugiausia tokį vertinimą nulėmė tai, kad Lietuva yra maža šalis, todėl joje lengviau įgyvendinti pokyčius nei kai kuriose pramonės gigantėse. Visgi nebloga vieta šiame sąraše dar nereiškia gero galutinio rezultato.
Kylant atlyginimams mūsų šalis pamažu atsikrato pigios darbo jėgos šalies įvaizdžio, todėl esamomis sąlygomis tiekti kokybišką, bet pigesnį produktą darosi vis sunkiau. Be to, nors darbo užmokestis didėja, produktyvumas nekyla jau trečius metus.
„Pagal sukuriamą pridėtinę vertę mes ir taip atsiliekame nuo ES vidurkio apie 30 proc., o didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija, užsimojusios 2015–2020 m. produktyvumą padidinti net iki 18 proc. Jei nieko nedarysime, atsiliksime dar labiau“, – pastebi techninius mokymus ir auditus atliekančios viešosios įstaigos „Intechcentras“ direktorius Audrius Jasėnas.
Tolesnį pramonės augimą jau kuris laikas smarkiai riboja ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Šiandien darbo rinkoje trūksta maždaug 27 tūkst. darbuotojų. Ilgalaikių bedarbių šalyje yra apie 40 tūkst., iš kurių maždaug 27 tūkst. realiai ieško darbo. Nors perkvalifikavus juos būtų galima atliepti šį poreikį, šiandien dėl įvairių priežasčių tai padaryti sunku.
Iki šiol gamintojai dar gebėdavo susitvarkyti. Pavyzdžiui, inžinerinėje pramonėje pernai dirbo panašus skaičius žmonių kaip ir 2009 m., tačiau apyvarta pakilo nuo 1,6 iki 3,5 mlrd. eurų. Visgi Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas Darius Lasionis mano, kad neišvengiamai artėja metas, kai turimų žmogiškųjų išteklių nebeužteks: „Sutinku, kad augimo perspektyvos mažos, jei žiūrėsime tik į žmonių skaičių. Bet tai yra nauja galimybė. Pramonės įmonės bus priverstos skaitmenizuotis – kitaip kai kurioms iš jų teks užsidaryti“.
Robotai dirbs be atlyginimo
Gamybos automatizacija yra akivaizdžiausias „Pramonės 4.0“ bruožas. Technologijų bendrovių grupės „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis pastebi, kad be gausesnės robotizacijos bendras šalies pramonės efektyvumas ir toliau išliks žemas. Pasistengti yra kur, nes šioje srityje kitos šalys gana smarkiai lenkia Lietuvą.
V. Jokužis skaičiuoja, kad 2017 m. Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko du robotai, kai, pavyzdžiui, Suomijoje tam pačiam skaičiui žmonių tenka 60. „Galbūt mūsų pramonė nėra taip stipriai išplėtota kaip užsienyje ir robotų poreikis yra kiek mažesnis. Bet be robotizacijos galime likti ketvirtosios pramonės revoliucijos užribyje. Anksčiau buvusi pigi, mūsų darbo jėga jau nebegali konkuruoti su automatizuota gamyba“, – kalba V. Jokužis.
Kaip ir ankstesnių pramonės revoliucijų pokyčiai, skaitmenizacija ar robotizacija gali gąsdinti kai kurių sričių darbuotojus. V. Jokužis ramina, kad permainos sukurs naujų darbo vietų, o gamyba gali net padidėti, nes įmonės turės galimybę labiau plėstis. „Robotizavus gamybą žmogaus darbo našumas pakyla keletą kartų, jo atlyginimas gali būti didesnis, o parduodama prekė pigesnė, nes mažėja jos savikaina. Mažėjant savikainai auga gamyba ir tokios įmonės nukonkuruoja neperspektyvias „rankinės“ gamybos įmones. Todėl bendrovės, kurios naudos robotus, žmonių samdys daugiau, nes paprasčiausiai didės gamyba“, – prognozavo jis.
Anksčiau buvusi pigi, mūsų darbo jėga jau nebegali konkuruoti su automatizuota gamyba.
Pašnekovo nuomone, neaukšti atlyginimai stabdė mūsų šalies robotizacijos plėtrą – verslininkai naudojasi vis dar pigia darbo jėga ir menkai domisi šiuolaikiškais optimizavimo sprendimais. Visgi sparčiai kylant užmokesčiui, gamybos automatizacija taps logišku žingsniu.
Kita robotizaciją stabdančia priežastimi jis įvardija specialistų, galinčių prižiūrėti ir diegti robotus trūkumą, – ilgą laiką švietimo sistema buvo daugiau orientuota ne į tiksliuosius, o į socialinius mokslus.
Maži žingsneliai revoliucijos link
Vis dėlto, matyti „Pramonę 4.0“ tik kaip robotizuotus gamybos pajėgumus būtų didelė klaida, mano A. Jasėnas. Procesų skaitmenizavimas palies visas darbo sritis, o nemaža dalis paprastų efektyvumą gerinančių sprendimų gali būti diegiami ir nedidelėse įmonėse. „Pramonė 4.0“ nėra vien robotų kultūra. Tai – skaitmeninės technologijos ir skaitmeninė aplinka“, – pabrėžia jis.
Pramoninių robotų daugiausia nuperka Azijos šalys ir šiuo aspektu jos gana smarkiai lenkia kitus regionus (žr. grafiką). A. Jasėnas mano, kad konkuruoti vien robotizuota gamyba vargu ar sugebėsime, todėl reikėtų galvoti apie platesnę skaitmeninių inovacijų strategiją.
Šios inovacijos nebūtinai turi būti sudėtingos. Pavyzdžiui, įmonės galėtų įdiegti gamybos, prekių judėjimo ar energinio efektyvumo stebėsenos sistemas, kuriomis būtų galima naudotis išmaniajame telefone, įvesti RFID ar brūkšniniais kodais ant padėklų paremtus sandėliavimo principus. Paprasčiausias įvažiavimo į įmonės teritoriją skaitmenizavimas – kai budintį žmogų pakeičia automobilio numerius skenuojanti sistema – yra sprendimas, šiandien naudojamas nemažoje dalyje viešų parkavimo aikštelių. Visa tai yra maži žingsniai į šiuolaikinę industriją.
Susikoncentravimas ties viena, dažniausiai gamybos, sritimi yra bene pati didžiausia apie didesnį efektyvumą svajojančių įmonių problema. Siekiant nustatyti pasiruošimą „Pramonei 4.0“ kai kuriose „Intechcentro“ audituotose įmonėse pastebėta tendencija, kad turint šiuolaikiškas technologijas ir vadybos principus neretai apleidžiamos pirkimo, pardavimo ar techninės priežiūros sritys.
„Aukščiausio lygio vadovai investicinius klausimus dažniausiai sprendžia tik su įmonės gamybos vadovais. Kitos skaitmeninės inovacijos yra minimalios. Padalinių vadovai negali pasiūlyti naujų skaitmeninimo priemonių, nes nežino, kas yra „Pramonė 4.0“ – informacija „iš viršaus“ jų nepasiekia, su jais šiuo klausimu niekas nediskutuoja. Jiems nekeliami uždaviniai sustiprinti padalinių skaitmeninę brandą ir tokiu būdu pasiekti geresnių rezultatų“, – pažymi A. Jasėnas.
Labiausiai tikėtina to priežastis – kad informacija apie globaliu mastu pasaulį keičiančią „Pramonę 4.0“ nepasiekia nė vadovų. Pernai spalį atliktame „Spinter Research“ tyrime buvo apklausti 505 įmonių vadovai. Paaiškėjo, kad kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia.
