FotobankasVerslai mėgina išnaudoti visuomenėje kylančias protesto formas. Bet tai dažniau spontaniškas, o ne kryptingas elgesys.
Šiandien nėra tiksliai aišku, kaip JAV vykstantys „Juodaodžių gyvybės svarbios“ („Black lives matters“, BLM) protestai padės amerikiečiams spręsti rasines problemas. Tačiau jie jau dabar keičia produktų lentynas. „Uncle Ben’s“ ir mažiau Lietuvoje žinomas maisto prekės ženklas „Aunt Jemima“, savo logotipuose vaizduojantys juodaodžius, nutarė šių atsisakyti. Panašiai kiek anksčiau pasielgė kitas JAV gamintojas „Land O’lakes“ – nuo sviesto logotipo pašalino indėnę. Tai tik keletas pavyzdžių, kaip verslas reaguoja, susidūręs su vis didėjančiu socialiniu spaudimu dėl rasinių problemų.
Kiti prekės ženklai eina dar toliau. Amerikietiškojo futbolo žaidėjas Colinas Kaepernickas nuo 2016 m. prieš rungtynes priklaupdamas ant vieno kelio giedant JAV himną – įprastai visi jo išklauso stovėdami – reiškė protestą dėl juodaodžių žūčių. Tai sukėlė nepasitenkinimą, į kurį sureagavo net prezidentas Donaldas Trumpas, bet tikra pykčio banga kilo 2018 m., kai „Nike“ pasirašė su juo sutartį ir padarė žaidėją reklamos veidu. Plakatus su C. Kaepernicko atvaizdu puošė šūkis „Tikėk kuo nors, net jei tai reikštų, kad turi paaukoti viską“.
Dar 2016 m. britų rinkos tyrimų bendrovės „YouGov“ atlikta apklausa parodė, kad amerikiečiai yra patriotiškiausia pasaulio tauta, tad nepagarba himnui juos supykdė. „Nike“ taip pat kliuvo – 15 proc. smuko jos akcijos, socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose amerikiečiai degina bendrovės batus. Tačiau tai buvo tik trumpalaikis neigiamas efektas – „Nike“ pardavimai laikinai padidėjo beveik trečdaliu, ir tie metai buvo pelningesni nei praėjusieji. Prieš šių metų rinkų griūtį bendrovės akcijos buvo pakilusios daugiau nei 40 proc.
