Asmeninis archyvasPasaulinio požiūrio pokyčiai subalansuotos plėtros ir sumažintos žmonijos įtakos aplinkai link, kartu su numatomu populiacijos augimu ir klimato pokyčiais motyvuoja plėtoti technologijas, kurios padėtų užtikrinti maisto ir išteklių saugumą nacionaliniu, Europos ir globaliu mastu.
Pastaruoju metu įsivyravo naujos, aukštosiomis technologijomis paremtos inovacijos – kontroliuojamos aplinkos daržininkystė. Kontroliuojamos aplinkos daržininkystė vadovaujasi Europos ir pasaulio strategijomis siekiant tvaraus, efektyvaus išteklių naudojimo, klimatui neutralios šiuolaikinės precizinės daržininkystės, skatinant vartoti sveiką, socialiai kultūriškai priimtiną ir ekonomiškai prieinamą augalinį maistą.
Šioje srityje dominuoja dvi pagrindinės technologijos, turinčios didelį potencialą pakeisti tradicinius žemės ūkio metodus: šiltnamiai ir vertikalūs ūkiai. Galimybė valdyti auginimo aplinkos parametrus (šviesos intensyvumą, spektrą, trukmę, hidroponinės mitybos savybes, oro ir vandens temperatūrą, oro drėgmę, anglies dioksido koncentraciją) kontroliuojamos aplinkos daržininkystėje įgalina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) pažangą dėl jų specifinio poveikio augalų augimui, vystymuisi ir metabolizmui.
Asmeninis archyvasSiekiant pasirinkti tinkamą uždarų sistemų daržininkystės metodą, svarbu atsižvelgti į vietovės, aplinkos ir ekonominius veiksnius. Pagrindiniai vertikalių ūkių ir šiltnamių skirtumai yra susiję su ekonominiais aspektais, tokiais kaip energijos ir apšvietimo sąnaudos, automatizavimo ir kitos susiję išlaidos. Tinkamai valdant kontroliuojamos aplinkos parametrus uždarose sistemose galima pasiekti didžiausio šviesos energijos naudingumo. Biologinį ir technologinį energijos panaudojimo efektyvumą galima padidinti parenkant augalo rūšiai savitus apšvietimo intensyvumo ir trukmės derinius.
Vidutinio klimato regionuose, ypač kur gausu saulės šviesos, pirmas pasirinkimas bus šiltnamiai. Kita vertus, vertikalūs ūkiai siūlo įdomių galimybių miestuose, išnaudojant vertikalią erdvę, galima paversti apleistus pastatus ar sandėlius į klestinčius žemės ūkio centrus, tokiu būdu priartinant maisto gamybą prie vartotojų. Vertikalūs ūkiai gali žymiai sumažinti anglies dvideginio išmetimą, susijusį su ilgomis tiekimo grandinėmis, ir pasiūlyti žalumyninių daržovių šviežumą ir kokybę, patenkindami augančią vietinio, tvaraus maisto paklausą. Galiausiai pasirinkimas tarp šiltnamių ir vertikalių ūkių priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip vieta, klimatas, turimi ištekliai, energijos kaina ir rinkos paklausa. Abu metodai padeda kurti atsparesnę ir tvaresnę maisto sistemą, sprendžiant aprūpinimo maistu klausimus bei mažinant poveikį aplinkai.
Visgi, nepaisant aukšto kontroliuojamos aplinkos daržininkystės technologijų lygmens, jose auginamų daržovių rūšių asortimentas yra gana siauras ir remiasi paklausiausiomis rūšimis, kaip pomidorai, agurkai, salotos, bazilikas, špinatai, kopūstinių šeimos augalai ir kt. Deja, bet šiuo metu šviežių daržovių suvartojimo kiekiai Europoje beveik neauga, kai modernios visuomenės interesai į jų asmeninę gerovę kelia paklausą įvairiarūšėms, maistingoms ir egzotiškoms daržovėms. Rūšių gausa mityboje atspindi jos adekvatumą; didesnė įvairovė sunaudojamų daržovių atitinka suvartotą gausesnę įvairovę bioaktyvių medžiagų, turinčių teigiamos įtakos žmogaus sveikatai (vitaminai C, E, A, folio r., kalcis, geležis, cinkas, antioksidacinėmis savybėmis pasižymintys junginiai ir kt.). Dar daugiau, yra žinoma, kad laukinės augalų rūšys paprastai kaupia daugiau maistinių medžiagų palyginti su tradicinėmis ar komercinėmis daržovėmis. Tuo tarpu kai aukšto derlingumo veislėse stebimas „praskiedimo“ efektas – jose nustatomos mažesnės mineralų ir bioaktyvių junginių koncentracijos.
Asmeninis archyvasRetai auginamos rūšys dažnai laikomos nereikšmingomis palyginti su pagrindinėmis žemės ūkio kultūromis bendrame produkcijos ir rinkos kontekste, visgi fragmentinės studijos patvirtina, išskirtinę maistinę vertę ir auginimo kontroliuojamos aplinkos daržininkystės sistemose potencialą tokių augalų kaip trispalvis burnotis, krūminė perilė, mažoji kraujalakė, baltoji bazelė, krištolinė pluoštagėlė, paprastoji portulaka. Padidinta augalų bioįvairovė ir platesnis mineralinių ir bioaktyvių medžiagų prieinamumas kartu didina ekonominį kontroliuojamos aplinkos daržininkystės efektyvumą ir konkurencingumą (vertikalūs ūkiai, augalų fabrikai), ir prisideda kovojant su paslėptu badu. Sekant tuo, tvarių, pridėtinės vertės daržovių auginimas kontroliuojamos aplinkos daržininkystėje yra regioninės ir globalios svarbos klausimas.
Straipsnio autorė dr. Giedrė Samuolienė yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslo koordinatorė.
