Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 27 d.


KOVA SU RŪKYMU
Kova su rūkymu kiekvienoje valstybėje skirtinga, bet visada galime pasimokyti iš kitų klaidų ir pergalių
Liepa Žeromskaitė

Kasmet vis daugiau valstybių visame pasaulyje renkasi svarstyti cigarečių alternatyvų galimybę, siekdamos sumažinti rūkymo keliamą žalą tiek žmonių sveikatai, tiek valstybės biudžetui. Tarp jų – Jungtinė Karalystė, JAV, Portugalija, Norvegija ir kitos.

Skandinavijos šalyse mokslininkai ir sveikatos apsaugos specialistai alternatyviais produktais susidomėjo gerokai anksčiau, nei paplito elektroniniai nikotino įrenginiai ir kitos naujovės. Priežastis – senos tradicijos vartoti sausą kramtomąjį tabaką snus.

Nuo 2015 m. kasdienių rūkalių skaičius Švedijoje krito 40 proc. Šios šalies Visuomenės sveikatos tarnybos praėjusių metų skaičiavimais, kasdien rūkė 6 proc. gyventojų – mažiausiai Europoje. Šie pasiekimai didžiąja dalimi gali būti priskiriami snus vartojimui. 2015 m. 8 proc. jaunesnių nei 30 metų asmenų teigė rūkantys cigaretes, 11 proc. nurodė kasdien vartojantys snus. 2021 m. rūkė 3 proc. jaunuolių, snus rinkosi 13 proc.

Norvegijoje situacija panaši – nors vartojančių tabako produktus šalis priskaičiuoja kur kas daugiau nei kaimynė Švedija (30 proc.), tarp jų kur kas daugiau asmenų vartoja snus, o ne įprastas cigaretes. 16–24 ir 24–45 metų grupėse tradicinius tabako gaminius vartoja atitinkamai 4 ir 10 proc., snus – atitinkamai 26 ir 25 proc. vyrų. Tiesa, snus kur kas mažiau populiarus tarp moterų (24–45 metų grupėje įprastą tabaką vartojo 7 proc., snus – 9 proc. norvegių).

Pasaulio sveikatos organizacija neskuba keisti įsisenėjusių taisyklių.

„Mes nenustojome naudoti nikotino, tik vartojame jį kitomis formomis, – rugsėjį vykusioje konferencijoje „The 5th Scientific Summit on Tobacco Harm Reduction“, skirtoje tabako žalai mažinti, kalbėjo Norvegijos visuomenės sveikatos instituto vyresnysis tyrėjas Karlas E. Lundas. – Snus pakeitė cigaretes ir dešimtmečius buvo populiariausiu produktu norintiems mesti rūkyti. Jis pasirodė labai produktyvi alternatyva siekiant sumažinti rūkymo žalą.“

Mokslininkas neatmetė, kad, nors valstybės turėtų pripažinti snus naudą mažinant žalą, tokie produktai taip pat gali vilioti ir tuos žmones, kurie be jų išvis nebūtų pradėję rūkyti. Tai jis rekomenduoja spręsti pasitelkiant mažo prieinamumo ir aukštų kainų politiką.

Ar sekti Naujosios Zelandijos pėdomis?

Daugumoje kitų ES valstybių narių snus yra draudžiamas. Tačiau pastaruoju metu atsirado kitų alternatyvų, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas.

Bene griežčiausiai pasaulyje su rūkymu kovojanti Naujoji Zelandija ketina tapti nerūkančiųjų valstybe. 2021 m. čia priimtas įstatymo projektas, pagal kurį nuo 2025 m. žmonės, gimę 2009 m. ir vėliau, paprasčiausiai nebegalės legaliai nusipirkti cigarečių ir kitų deginamo tabako gaminių. Elektroniniai įrenginiai pagal šį įstatymą draudžiami nebūtų. Dabar Naujojoje Zelandijoje kasdien rūko 9,4 proc. gyventojų.

Ne visiems šis Velingtono žingsnis atrodo teisingas. Marewa Glover, Naujosios Zelandijos mokslinių tyrimų kompetencijos centro direktorė, dirbanti ties gyventojų suvereniteto ir rūkymo temomis, konferencijoje išskyrė kelis šio projekto minusus. Jos nuomone, toks įstatymas neatsižvelgia į individą ir yra baudžiamasis. Be to, tokie sprendimai pastūmės rūkalius į juodąją rinką, pablogins jų psichikos sveikatą, padidins diskriminaciją ir galbūt skatins rinktis dar rizikingesnes medžiagas.

Naujoji Zelandija yra atoki sala, tad kovoti su nelegaliai į valstybę įvežamais produktais jai lengviau nei, pavyzdžiui, Lietuvai, kuri ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Vien 2021 m., Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, pradėti 136 tyrimai dėl cigarečių kontrabandos, jų metu sulaikyta 21,64 mln. pakelių rūkalų ir 60 tonų tabako. Bendra jų vertė – 81,56 mln. eurų. Didžioji dalis (82 proc.) šalyje sulaikomų kontrabandinių tabako produktų atkeliauja iš Baltarusijos. Lietuvoje kas penkta surūkoma cigaretė yra nelegali.

Malaizijos Kebangsaano universiteto profesorė Sharifa Ezat Wan Puteh „The 5th Scientific Summit on Tobacco Harm Reduction“ konferencijoje pasidalijo panašia problema. Vidutiniškai per metus šalyje parduodama 12 mlrd. nelegalių cigarečių, 2021 m. 57,3 proc. rinkoje cirkuliavusių cigarečių buvo kontrabandinės. Profesorės teigimu, jos parduodamos vos už ketvirtį legalių rūkalų kainos.

Tačiau šalies sveikatos ministro pasiūlytas sprendimas Sh. Ezat Wan Puteh atrodo neteisingas. „Jis pasiūlė visiškai uždrausti rūkalus nuo 2025 m., kai gimusieji 2007 m. taps pilnamečiai, – pasakojo profesorė. – Visiems, perkantiems cigaretes po tos datos, grėstų didžiulės baudos. Didžioji dalis visuomenės šį draudimą palaiko. Tačiau kas nutiks vėliau? Matytume didžiulį juodosios rinkos iškilimą ir blogėtų mažiau žalingų produktų alternatyvų prieinamumas.

Visiškas tabako produktų draudimas yra radikalus žingsnis šalyse, kur rūkančių asmenų dalis visuomenėje yra gana didelė (Malaizijoje rūko kas penktas gyventojas). Švelnesnis, bet vis tiek griežtas metodas yra kelti akcizus, tačiau čia taip pat rizikuojama „paskatinti“ rūkalius pereiti prie pigesnių, bet nelegalių rūkalų.

PSO lieka konservatyvi

Vienas siūlomų būdų spręsti rūkymo problemą – kelti tradicinių tabako gaminių akcizus, bet alternatyviems produktams jį palikti nuosaikesnį. „Akcizas yra labai geras ginklas sveikatos apsaugos politikai vykdyti, – konferencijoje teigė Varšuvos kardinolo Višinskio universiteto Medicinos mokslų instituto direktorius, profesorius Andrzejus Falas. – Vienintelė problema – laikotarpis, per kurį rūkaliams išsivysto su rūkymu susijusios ligos, yra 10–15 metų. Tačiau tuo laikotarpiu turime mažiau žalingų alternatyvų.“

Beje, konferencijoje dalyvavęs šalies kaimynės profesorius atkreipė dėmesį, kad su rūkymu susijusios ligos ir negalavimai, Lenkijos finansų ministerijos 2018 m. duomenimis, sveikatos apsaugos sistemai kainuoja 7–8 mlrd. zlotų (1,5–1,7 mlrd. eurų). Tačiau iš rūkalų akcizų 2018 m. valstybė gavo 23,5 mlrd. zlotų (4,8 mlrd. eurų) – tris kartus daugiau. Politikų akimis, akcizai puikiai pildo biudžetą – kam dar ką nors keisti?

„Žmonės dažnai atsižvelgia į kainų pokyčius, bet tai priklauso nuo produkto, – pabrėžė Bulgarijos ekonomistas ir patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Arkadi Sharkovas. – Nikotinas kelia smarkią priklausomybę, ir dėl to žmonės toliau rūkys nepaisydami kainos, nebent pereitų prie pigesnio sukamojo tabako arba mažiau žalingų alternatyvų. Tai nėra geriausias sprendimas, bet naujausi produktai teikia vilties, ir juos reikėtų mažiau apmokestinti.“

Nors daugėja tyrimų, nurodančių, kad kaitinamasis tabakas ar elektroninės cigaretės rūkaliams sukelia mažiau žalos nei tradiciniai tabako gaminiai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neskuba keisti įsisenėjusių taisyklių. Organizacija pabrėžia, kad šie produktai taip pat kelia priklausomybę dėl turimo nikotino, juose yra sveikatai kenksmingų aerozolių, o skoniais papildyti produktai vilioja ir skatina rūkyti jaunimą.

BEREKLAMOS:

Kaip sekasi Lietuvai?

2022 10 26 06:45
Spausdinti