Per svarbiausius krepšinio turnyrus dažnai girdima frazė „šiais laikais visi moka žaisti krepšinį“ rugsėjį Kinijoje vykusiam pasaulio čempionatui netiko
Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) nusprendus padidinti planetos pirmenybių komandų skaičių iki 32-ų, sirgaliai Kinijoje vykusiame turnyre išvydo daugybę „vienpusiu eismu“ vykusių rungtynių, o krepšinio visuomenė ėmė kelti klausimą: ar tikrai FIBA pasirinkti metodai šį sportą populiarinti visame pasaulyje krepšiniui atsiliepia teigiamai?
Čempionatas ar žaidimų aikštelė?
Sakoma, kad krepšinis yra populiariausia sporto šaka vos trijose pasaulio valstybėse: Lietuvoje, Filipinuose ir Libane. Visgi ilgus dešimtmečius šis sportas buvo laikomas JAV nuosavybe, ir tai amerikiečiai nuolatos įtvirtindavo triuškindami varžovus olimpinėse žaidynėse net ir atsiuntę iš studentų sudarytas rinktines.
Amerikiečiai labiausiai prisideda ir prie krepšinio populiarinimo visame pasaulyje. NBA lyga jau kelis dešimtmečius bando skverbtis į vis platesnes rinkas, o tai, kaip ir kiti su augančiu krepšinio populiarumu susiję veiksniai, lėmė, jog „vienos šalies sporto“ statusas pamažu ėmė keistis.
Nors šių metų pasaulio čempionate fiasko patyrę amerikiečiai (dalyvavo trečios, o gal net ketvirtos pagal pajėgumą sudėties) neabejotinai laikomi stipriausia krepšinio tauta, likusio pasaulio lygis ir susidomėjimas 1892 m. Jameso Naismitho išrastu žaidimu vis auga.
Pirmieji užsieniečiai į pajėgiausios krepšinio lygos – NBA – duris ėmė belstis tik devintajame dešimtmetyje, o praėjusiais metais joje jau žaidė 108 legionieriai iš net 42 skirtingų šalių. Tiesa, didžiąją užsieniečių dalį sudarė europiečiai ar Pietų Amerikos atstovai – žaidėjų iš Azijos NBA lygoje buvo du, o iš Afrikos – 11.
Tačiau būtent pastarųjų žemynų rinkos laikomos krepšinio raktu į visišką pripažinimą pasauliniu mastu – tuo gali pasigirti tik kone visų planetoje žaidžiamas futbolas. Nenuostabu, kad būtent į Aziją prieš dešimtmetį nukrypo vis daugiau projektų šiame žemyne ėmusios rengti NBA lygos akys, o prieš kelerius metus ją vytis nusprendė ir FIBA. Tiesa, pastaroji tam pasirinko daug klausimų keliančius metodus.
FIBA dėmesį į Aziją pirmąsyk atkreipė dar 2006-aisiais, kai Japonijoje surengė pasaulio čempionatą. Vis dėlto tuomet pirmenybės pasauliui ir pačiai Tekančios Saulės šaliai nebuvo labai įdomios, ir beveik dešimtmetį didžiulė Azijos rinka liko primiršta.
Antrąkart FIBA pabandė 2015 m. – tada teisę organizuoti pasaulio čempionatą gavo Kinija. Nepraėjus nė metams, buvo atskleisti ir 2023 m. pasaulio čempionato šeimininkai – po ketverių metų pirmenybės vėl sugrįš į Rytus, kai bus rengiamos dėl krepšinio pakvaišusiuose Filipinuose, taip pat Japonijoje ir Indonezijoje.
Kai pergalės nedžiugina
Tai ne vieninteliai FIBA veiksmai, kuriais siekiama skatinti susidomėjimą krepšiniu Azijoje, Afrikoje ir kituose vėliau jį atradusiuose kraštuose.
Prieš kelerius metus priimtas sprendimas pasaulio čempionato komandų skaičių padidinti nuo 24 iki 32, Azijai ir Afrikai pirmenybėse suteikus po penkias vietas. Priskaičiavus ir šeimininkę Kiniją, iš viso 2019 m. pasaulio čempionate dalyvavo 11 komandų iš įprastai krepšinio elitui nepriskiriamų Azijos ir Afrikos žemynų.
Viso to rezultatas? Nei Azijos, nei Afrikos ekipos Kinijoje taip ir nenugalėjo kitų trijų regionų – Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos ar Okeanijos – komandų. Krepšinį dar tik besimokančios žaisti šalys iš viso patyrė net 29 pralaimėjimus, o vidutinis tokių pralaimėjimų taškų vidurkis buvo didžiulis – net 24,2.
Nors pergales iškovojo milžiniškais skirtumais, tokia atskirtis svarbiausiame metų turnyre nepatiko daugeliui Europos ar Amerikos komandų atstovų. Aštriausiai kritikavo Serbijos rinktinės treneris Aleksandras Džordževičius. Jis po to, kai Filipinai buvo sutriuškinti rezultatu 126:67, rėžė, jog „tokie rezultatai turi priversti FIBA susimąstyti“. Nedaug ką pasakyti po pergalių pusšimčio taškų skirtumais turėjo ir kitų rinktinių strategai.
Šaudo sau į kojas
Neracionalus FIBA žingsnis išplėsti pasaulio čempionato dalyvių skaičių nebuvo vienintelis pastarojo meto organizacijos sprendimas, papiktinęs krepšinio visuomenę Europoje ir pasaulyje.
Taip pat kaip krepšininkus, Kinijoje FIBA „ugdė“ teisėjus. Dėl įtakingiausios pasaulio krepšinio organizacijos konflikto su Eurolyga pasaulio čempionate nedirbo net 71 puikiai vertinamas Senojo žemyno arbitras – jie buvo pakeisti būriu aukšto lygio rungtynėse nedirbusių teisėjų iš Azijos, Afrikos ar Pietų Amerikos. Tokio FIBA užsispyrimo rezultatas – daugybė su teisėjavimu susijusių skandalų ir su kartėliu kelionę medalių link baigusios pajėgios Graikijos, Lietuvos bei Australijos rinktinės. Šių šalių atstovai priekaištus FIBA organizacijai ėmė reikšti jau po rungtynių bei čempionato, bet kai kurie pirštais į sunkiai suvokiamus Tarptautinės krepšinio federacijos veiksmus badė jau kelerius metus.
Europos krepšinio visuomenei iki šiol juoką kelia 2016 m. šviesą išvydęs FIBA „kūdikis“ – Čempionų lyga. Skambiai pavadintas turnyras inspiruotas, greičiausiai, futbolo pavyzdžio siekiant nukonkuruoti pagrindinę šios organizacijos konkurentę – Eurolygą, jau nuo 2001-ųjų rengiančią pajėgiausių Europos klubų turnyrą.
Stipriausios žemyno komandos viliotos pažadais apie solidžias finansines premijas, tačiau per trejus metus svarstyklės nė kiek nenusviro į FIBA pusę – netgi priešingai, Eurolyga tik dar labiau suėmė galią į savo rankas ir, pati ėmusi dalyti piniginius prizus, toliau kelia turnyro lygį. FIBA Čempionų lyga liko tenkintis tokių Europos krepšinio autsaiderių kaip Austrija, Belgija ar Portugalija čempionais ir viso labo trečio pagal pajėgumą Europos krepšinio turnyro statusu (ją lenkia dar ir Eurolygos organizuojama „Europos taurė“).
Reformatoriai klaidų nemato
Kitas FIBA sprendimas – taip pat iš futbolo perimta pasaulio čempionato atrankos sistema, kai rinktinių krepšininkai bilietus į pirmenybes privalo išsikovoti rungtyniaudami per klubinio sezono metu paliekamus „langus“. FIBA tikėjosi, kad pavyks susitarti su klubais (bent jau Eurolygos) dėl žaidėjų išleidimo kelioms savaitėms sezono metu, tačiau galiausiai liko prie suskilusios geldos. Kad į šį norą dėmesio visiškai nekreips NBA komandos, buvo galima nuspėti, bet analogiška Eurolygos vadovų nuostata dėl pagrindinės konkurentės planų dar labiau apkarpė FIBA sparnus.
Nors atrankos rungtynės visgi buvo rengiamos, jose negalėjo dalyvauti kone visi geriausi Europos ir pasaulio krepšininkai – dėl to galiausiai nukentėjo ir pati FIBA. Dėl naujosios sistemos į planetos pirmenybes nepateko Slovėnijos, Kroatijos ir Latvijos komandos, o sirgaliai Kinijoje neišvydo ryškių krepšinio žvaigždžių – pavyzdžiui, NBA lygą užkariaujančio slovėno Lukos Dončičiaus.
Žvaigždžių trūkumą lėmė ir dar vienas abejotinas FIBA sprendimas – surengti pasaulio čempionatą likus mažiau nei metams iki olimpinių žaidynių, kurios vis dar laikomos tarptautinių krepšinio turnyrų olimpu. Didelė dalis, ypač Šiaurės Amerikos šalių, krepšininkų atsisakė vykti į du turnyrus per mažiau nei 12 mėnesių, ir Kinijoje susirinkę krepšinio sirgaliai dažnu atveju neteko progos išvysti geriausius pasaulio krepšininkus.
Visgi prieš pat pirmenybių finalą, kuriame netikėtai rungėsi Ispanijos ir Argentinos rinktinės, spaudos konferenciją surengęs FIBA generalinis sekretorius Andreasas Zagklis dėl nė vieno iš šių sprendimų nesigailėjo ir rado priežasčių jiems pateisinti.
„Išbandėme tik pusę sistemos, nes tai yra ketverių metų ciklas. Bet apskritai esame ja patenkinti. Atrankos rungtynių įtaka krepšiniui buvo išties pozityvi. Mums reikia reguliarių nacionalinių komandų rungtynių savose šalyse“, – sprendimą atrankas rengti klubinio sezono metu aiškino graikas. Jis panašiai kalbėjo ir apie netolygius komandų pajėgumus, ir apie teisėjavimą, o ryškiausių žvaigždžių nežaidimo pasaulio čempionate problemą nurašė to užtikrinti esą nesugebėjusioms nacionalinėms krepšinio federacijoms.
Iš kairės – A. Zagklis ir A. Silveris: nuvilti lūkesčiai (Scanpix nuotr.)
Yra kam sekasi
Kartu su A. Zagkliu pasaulio čempionato finalą Pekine stebėjo dar viena įtakinga krepšinio figūra – NBA komisaras Adamas Silveris.
Į Kiniją amerikietis veikiausiai skrido tikėdamasis ant parketo išvysti rungtyniaujančią JAV rinktinę ir įvertinti puikią krepšinio šventę, bet turėjo stebėti ispanų ir argentiniečių mačą, kuris tikrai nepradžiugino kvapą gniaužiančia kova. A. Silveris veikiausiai nusivylė ir neišvydęs beveik jokio čempionato organizatorių parengto šou bei matydamas kelis tūkstančius boluojančių tuščių kėdžių tribūnose. Lemiamose NBA kovose tai būtų sunkiai suvokiamas reiškinys – į šios lygos finalus ar kitas atkrintamąsias rungtynes bilietai būna parduodami net ir už keliasdešimt tūkstančių dolerių siekiančias sumas.
NBA vis labiau domina ne tik gyvai aukščiausio lygio krepšinį norinčius išvysti sirgalius, bet ir ištisą augančių amerikiečių kartą. Prieš metus „Statistos“ atliktas tyrimas parodė, kad Z kartos suaugusieji, kuriems dabar yra 18–22 metai, NBA ir krepšinį renkasi jau dažniau nei ilgą laiką antra sporto šaka Jungtinėse Valstijose laikytą beisbolą ir MLB čempionatą. Be to, krepšinis sparčiai vejasi ir daugelį metų šalyje dominuojantį amerikietiškąjį futbolą bei NFL lygą – pastarąją kaip savo preferenciją pasirinko 37 proc. suaugusiųjų, o krepšinį – 28 proc. Anksčiau šis skirtumas siekdavo apie 30 proc.
NBA lyga reikšmingai prisideda prie to, kad krepšiniu susidomėtų ne tik jauniausioji karta, bet ir kitų žemynų žmonės. Jau beveik dešimtmetį prieš sezono pradžią bent keli pajėgiausios pasaulio lygos klubai vyksta į Aziją – Kiniją, Japoniją ar Filipinus, kur kaskart sužaidžia kelerias parodomąsias rungtynes ir taip skatina susidomėjimą krepšiniu. Ne viena NBA žvaigždė yra sudariusi sutartis ir su Azijos aprangos gamintojais, o bene žymiausias jų – Dwyane’as Wade’as – dar 2012 m. susitarė su kinų „Li Ning“ dėl dešimties metų 60 mln. JAV dolerių vertės sutarties.
Tvirtus žingsnius NBA vadovai jau žengė ir į Afriką, kur ateinančiais metais turėtų vykti NBA Afrikos lygos turnyras – savotiškas Eurolygos atitikmuo. Nors Afrika nepasižymi tokiais finansiniais ištekliais kaip Azija, NBA vadovai vertina šio regiono talentų kalvių potencialą – jau dabar pajėgiausioje pasaulio lygoje rungtyniauja ne vienas iš Afrikos kilęs aukšto lygio krepšininkas. Manoma, kad, sudėliojus tinkamą struktūrą ir įdėmiai prižiūrint žemyno krepšinio sistemą, čia galima užauginti būsimų NBA žvaigždžių.
FIBA kol kas tinklų ant Afrikos nebando mesti, bet nepavykusį savo krepšinio populiarinimo Europoje ir Azijoje modelį siekia perkelti į Pietų Ameriką, kur nuo kitų metų planuoja rengti šiam žemynui pritaikytą Čempionų lygą. Lieka tikėtis, kad joje dalyvaus ryškiau krepšinio žemėlapyje matomų valstybių čempionai.
