Lapkričio 24 d. Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Ekonomikos rytdiena: ar vis dar galime ją programuoti?“ dalyvavę valstybinių institucijų, verslo, žiniasklaidos atstovai ir ekspertai aptarė iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Lietuva, taip pat ir visa Europa: energetikos krizę, infliaciją, Rusijos karą Ukrainoje ir jo keliamą neapibrėžtumą.
M. Vaščega: nors dėl jų buvo sunku sutarti, bendri sprendimai priimti
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega konferencijoje kalbėjo, kad šiuo metu vykstantys įvykiai yra istoriniai: „Tai, kas šiuo metu vyksta Europoje, Rusijos karas prieš Ukrainą ir mūsų atsakas į tai, yra dalykai, kurie formuoja istoriją. Laikai yra neprognozuojami, tai – pagrindinis dalykas, su kuo mes susiduriame, dėl to prognozuoti ekonomiką tampa ypač sudėtinga. Turime prie to prisitaikyti ir rasti reikalingus sprendimus.“
274-ąją karo dieną Europos Sąjunga (ES) stipriai remia Ukrainą. Europoje prieglobstį rado per 7 mln. ukrainiečių pabėgėlių, Ukrainai ES suteikė daugiau nei 9 mlrd. eurų finansinės paramos ir dar 1,5 mlrd. eurų paramos suplanuota kitiems metams. Iki šiol priimti aštuoni sankcijų paketai, sankcionuotas 1351 asmuo ir subjektas, svarbiausi Rusijos bankai pašalinti iš SWIFT sistemos. Nuo gruodžio 5 d. įsigalios draudimas importuoti naftą iš Rusijos jūros keliais, o nuo vasario 5 d. – ir naftos produktus.
„Po karo pradžios prasidėjo naujas diskusijų etapas dėl energijos išteklių tiekimo į ES saugumo. Vienas iš sprendimų – dujų ES saugyklose reikalavimai, kurie šiandien jau yra viršyti. Iškart atradome sprendimus, kur ieškoti energijos tiekimo, diversifikacijos. Šiandien didžiausias dujų tiekėjas yra Norvegija. Nusimatėme energijos išteklių taupymo priemones, jos susijusios ir su dujomis, ir elektra, ypač pikiniais laikotarpiais. (...) Nusimatėme priemones viršpelnių apmokestinimo, kurios padėtų finansuoti pagalbą gyventojams ir verslams, taip pat solidarumo įnašą, – ES priimtas priemones dėl energetikos krizės vardijo M. Vaščega. – Tai – daugybė priemonių, dėl kurių iki šiol gal buvo sunku kartu nuspręsti, bet jos buvo priimtos, pavyzdžiui, bendras dujų pirkimas. Tam, kad sprendimai būtų priimti, kartais reikia krizės.“
P. Baniūnas: be reformų nepasieksime ambicingų rezultatų
Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Paulius Baniūnas konferencijoje pristatė ministerijos parengtą „Naujos kartos Lietuvos“ planą, esantį ES plano „Naujos kartos ES“ dalimi.
„Jis suderintas su Lietuvos strateginiais tikslais. (...) „Naujos kartos Lietuva“ padeda tų nacionalinių tikslų siekti – ir ekonomikos, ir energetikos, ir socialinės gerovės, sveikatos srityje, švietimo srityje. Svarbu, kad „Naujos kartos Lietuvos“ plano investicijos nukreiptos į pokyčius ir ilgalaikes reformas, pinigus gauname tik atsiskaitę EK už pasiektą rezultatą“, – pasakojo P. Baniūnas.
Plane numatyta nemažai rodiklių, kurie reikalauja ne lėšų, bet darbo ir sprendimų – jei nedaromos reformos, dalies pinigų iš plano Lietuva negaus.
„Vien investicijos problemų nesprendžia, jei kartu nedarome reformų – neefektyviname institucijų tinklo, nelengviname teisinių reguliavimų, tada mes negalėsime pasiekti tų ambicingų rezultatų“, – teigė patarėjas.
Pagal šį planą Lietuvai skiriama per 2 mlrd. eurų dotacijų, jo trys pagrindiniai tikslai – žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas. Didžiausiam jų – žaliajai pertvarkai įgyvendinti – skiriama daugiau nei 823 mln. eurų, lėšos bus nukreiptos į atsinaujinančių energijos išteklių gavybą, darnaus transporto plėtrą ir energijos efektyvumo priemones.
Skaitmeninei transformacijai numatyta daugiau nei 448 mln. eurų, šie pinigai keliaus valstybės IT išteklių pertvarkai, duomenų valdymui, elektroninių paslaugų plėtrai ir skaitmeninėms inovacijoms.
Dar 311 mln. eurų bus skiriama švietimui – mokyklų tinklui optimizuoti, mokymo kokybei gerinti, profesinio mokymo reformoms, taip pat skiriant paramą verslui, taip skatinant pameistrystę ir praktinį moksleivių mokymą.
V. Tuzikas: iš tarptautinės aplinkos sklinda blogos naujienos ir Lietuvai
Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausiojo ekonomisto Vaidoto Tuziko teigimu, Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, daug prekiaujanti užsienyje, dėl to labai svarbu tai, kas vyksta tarptautinėje aplinkoje. Didžiųjų ekonomikų augimo prognozės ir toliau prastėja – ir 2022, ir 2023 m. planuojamas JAV, Kinijos, euro zonos valstybių ekonomikų lėtėjimas, o tai nėra gera žinia Lietuvai.
„Šiuo metu nemažai problemų pasaulio ekonomikose sukelia žaliavų kainos – naftos, dujų, pagrindinių metalų, grūdų. Jos išlieka labai aukšto lygio. Tai užkūrė infliacijos procesus visame pasaulyje“, – teigė V. Tuzikas. Greito kainų augimo sulėtėjimo nereikėtų tikėtis – 2022 m. infliacija Lietuvoje sudarys 18 proc., 2023 m. sulėtės, bet laikysis apie 8 proc., kadangi padidėjusios kainos perkeliamos ant vartotojų pečių.
„Turint tokią tarptautinę aplinką, natūralu, kad tai turi poveikį ir Lietuvos ekonominiams rodikliams“, – sakė Lietuvos banko ekonomistas. Vartotojų nuotaikos prastėja, nors verslo nuotaikos laikosi kiek geriau. Gyventojus labiausiai neramina praktiški dalykai – finansinės padėties prognozės ateinantiems metams vertinimas krenta, tai susiję su neapibrėžtumu. Taip pat prastai vertinama kainų kaita, tiesa, infliaciniai lūkesčiai nebesiformuoja.
Padidėjo įmonių dalis, susiduriančių su finansiniais sunkumais, ypač pramonėje. Vis daugiau verslo šakų teigia susiduriantys su nepakankama paklausa jų prekėms ar paslaugoms, tuomet reikia mažiau medžiagų joms gaminti ir mažiau darbuotojų.
„Pagrindinių ekonomikos rodiklių kreivės rodo žemyn, kas reiškia Lietuvos ekonomikos lėtėjimą, – sakė V. Tuzikas. – Buvo uždarytos didelės, ekonomikai svarbios įmonės – „Orlen Lietuva“, „Lifosa“, nors veiklos pamažu atnaujinamos. Jos turi įtaką ir Klaipėdos uosto krovai, o tai matoma makroekonomikos skaičiuose.“ Mažmeninė prekyba didelių pokyčių nerodo, tačiau augantis kainų lygis ir didėjantis gyventojų neužtikrintumas gali jai turėti įtakos artimiausiu metu.
Taip pat vis dar jaučiama įtampa darbo rinkoje, tai verčia didinti atlyginimus. „Ir toliau Lietuvos darbo rinkoje trūksta darbuotojų, tai rodo laisvų darbo vietų skaičius. Tai verčia darbdavius išsaugoti esamus darbuotojus, kelti atlyginimus. Žemas nedarbo lygis yra vienas iš įtampos darbo rinkoje indikatorių, šiuo metu jis siekia apie 6 proc. ir toks jis pastarąjį kartą buvo tik prieš finansų krizę“, – teigė V. Tuzikas.
„Lietuvoje patyrėme reikšmingą darbo jėgos augimą – aiškiai matome, kad I ir II ketv. stipriai padidėjo moterų darbo jėga. Į Lietuvą atvažiavo nemažai pabėgėlių iš Ukrainos, žinome, kad 70 tūkst., iš jų apie 20 tūkst. aktyviai dirba, o dar 5 tūkst. ieško darbo“, – pridūrė jis.
V. Jankauskas: dėl energetikos krizės labiausiai kalta pati Europa
Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas konferencijoje tvirtino – Rusijos karas Ukrainoje nėra pagrindinė priežastis, kodėl šiuo metu visa Europa yra purtoma aukštų dujų, elektros ir naftos kainų. „Pagrindinė priežastis – ta, kad Europa buvo visiškai nepasiruošusi energetikos krizei“, – kalbėjo V. Jankauskas.
Jo teigimu, dar praėjusiais metais prieš Kalėdas žemynas išvydo dideles dujų kainas, siekusias 150 eurų už megavatvalandę (MWh). Taip nutiko dėl to, kad pandemijos metu sustojusi paklausa labai greitai atsigavo, o saugyklos stovėjo tuščios. „Žmonės norėjo vartoti, poreikiai augo taip greitai, kad iš paskos nespėjo sekti pasiūla, ir praėjusią žiemą kainos išaugo iki baisių aukštumų, – aiškino profesorius. – Laimei, praėjusi žiema buvo šilta, ir kainos vėl pradėjo grįžti į ankstesnį lygį.“
Tačiau grįžimą į senas vėžes sutrukdė Rusijos pradėta pilno masto invazija į Ukrainą, dujų kaina šoktelėjo iki 200 eurų/MWh. „Atėjo vasara, pasirodė, kad dujų šaltiniai iš Rusijos po truputį senka, saugyklos tuščios, dujas reikia pirkti, ir kainos vėl pakilo iki tokių aukštumų, kokių niekas dar nebuvo matęs – rugsėjį turėjome 350 eurų/MWh. Tokios kainos buvo nepakeliamos, išsigando visa Europa, puolė pildytis savo dujų saugyklas, nes artėja žiema – nesvarbu, kokios kainos, dujų reikia. Dabar saugyklos užpildytos, ir kaina vėl sumažėjo, nors išlieka labai jautri“, – kalbėjo V. Jankauskas.
Dujų kainoms iš paskos seka elektros kainos. „Dujos nustato elektros kainą pagal brangiausią gamintoją, dabar jau daug kas žino, kad tai neteisinga, tai reikia keisti (taip buvo padaryta norint skatinti naujus gamintojus), ES žada iki pavasario tvarką pakeisianti, bet ne viskas taip greitai vyksta“, – sakė V. Jankauskas.
Anot profesoriaus, didžiausia problema – Europa diena po dienos tapo vis labiau priklausoma nuo energijos išteklių importo, ir tai žemyną pražudė.
„Nors visi kalbėjo apie tai, kad turime diversifikuoti, žiūrėti naujų šalių, šaltinių, būdų, bet vis labiau klimpome į santykinai pigią energiją iš Rusijos, – tvirtino V. Jankauskas. – Vokietija kalbėjo, kad net Šaltojo karo metais dujos tekėjo, tad kokia čia gali būti problema. (...) Europa visąlaik tikėjosi, kad, nors Rusija galinga, du trečdalius dujų ji tiekia Europai, tad ką rusai darys be europiečių – jie priklausomi, o mes esame užtikrinti, kad dujos visada bus tiekiamos ir mes turime stiprius svertus. Deja, atsitiko taip, kad Rusija pradėjo demonstruoti savo galią, nepaisydama to, kad dujų greitai neperorientuosi ir nepasiųsi į Kiniją ar kitur, bet dujų kainos aukštos, tad ir sumažėjus srautams galima gyventi gan gerai.“
Inžinerija ir pramonė – regiono išskirtinumas
Po konferencijoje sakytų pristatymų vyko diskusija „Šiaulių regiono tvari plėtra: kur esame ir kur link einame?“, kurioje dalyvavo Vilniaus universiteto Šiaulių fakulteto direktoriaus pavaduotoja mokslui prof. Diana Cibulskienė, Šiaulių Pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis, stiklo paketus gaminančios bendrovės „Bodesa“ direktorius Edvinas Šima, profesorius V. Jankauskas, M. Vaščega ir P. Baniūnas. Diskusiją moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
„Pasakyti, kur yra Šiaulių regionas, yra nelengvas klausimas, lyginant, su kuo matuosime ir nuo kurio laikotarpio. (...) Tendencijos yra gan geros, – teigė V. Lembutis. – Mes, kaip asocijuota agentūra, regione skiriame daug dėmesio švietimui, ypač inžinerijos, ir daug potencialo matome būtent šioje srityje. Inžinerinių specialybių trūksta, jų augimas galėtų gerokai kilstelėti regiono rezultatą – ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto, ir eksportuojamų prekių kiekio. Jei ir toliau išlaikysime tokį tempą, tai duos gan gerą impulsą.“
IQE. Šima atkreipė dėmesį, kad lankstus Lietuvos verslas verčiau renkasi pats investuoti ten, kur mato plėtros galimybes, užuot laukęs paramos iš valstybės: „Kartais ilgiau užtrunka, kol pagaliau sulauksi paramos, todėl greičiau yra viską pačiam pasidaryti.“
„Atlikome proveržio studiją, kurioje su kolegomis analizavome situaciją. Istoriškai Šiaulių regionas yra pramonės įmonių regionas. Žinoma, šalia pramonės kuriasi ir kiti verslai – paslaugos ir kitos įvairios sritys. Ta tendencija ir toliau išsilaikys, manau, tai išliks stipriąja puse, ir greta susikūrusi paslaugų sfera, kuri padeda toms įmonėms išsilaikyti ir plėtotis. Šalia taip pat yra ir mokymo įstaigos, kurios turi daug prisidėti kuriant arba pritraukiant kvalifikuotą darbo jėgą“, – teigė D. Cibulskienė.
