Krova per penkis šių metų mėnesius sumenko visuose Baltijos valstybių didžiuosiuose uostuose, didžiausia ji išliko Klaipėdos uoste, kuris pagal krovą – ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, rodo jo direkcijos paskelbti duomenys.
Sausį–gegužę Klaipėdos uoste perkrauta 18,439 mln. tonų krovinių – 6,7 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.
Krova Rygos uoste susitraukė 25,8 proc., iki 10,047 mln. tonų, Ventspilio – 41 proc., iki 5,910 mln. tonų, Liepojos – 13,5 proc., iki 2,653 mln. tonų.
Būtingės terminale naftos sausio–gegužės mėnesiais perpilta 16,5 proc. mažiau nei prieš metus – 3,272 mln. tonų.
Talino jungtinis uostas krovos per penkis šių metų mėnesius duomenų nepaskelbė. Estijos statistikos departamento duomenimis, visuose šalies uostuose per šį laikotarpį perkrauta apie 15,4 mln. tonų krovinių.
Baltijos jūros rytinėje pakrantinė pagal krovos apimtį pirmauja Rusijos uostai. Krova Ust Lugos uoste sausį–gegužę padidėjo 0,1 proc., iki 45,297 mln. tonų, Primorsko – išaugo 6,3 proc., iki 25,983 mln. tonų, Sankt Peterburgo – sumažėjo 0,4 proc., iki 24,922 mln. tonų.
Krova Kaliningrado uoste šiemet sumenko 6,4 proc., iki 4,663 mln. tonų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama