Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, balandžio 18 d.


UŽTVANKOS
Kūju per slenkstį: dirbtinai upes išnaudoti šalyje tampa vis sunkiau
Gytis Kapsevičius
Fotobanko nuotr.

Planai griauti nenaudingas užtvankas siunčia net kelias žinutes su upėmis susijusiems verslo sektoriams

Liepos viduryje Neries regioniniame parke buvo nugriauta pirmoji šalies istorijoje Bražuolės užtvanka. Ji išardyta motyvuojant tuo, kad nevykdė naudingų funkcijų, priešingai – trukdė lašišoms ir kitoms žuvims migruoti. Šis Lietuvos gamtos fondo įgyvendintas projektas tapo jau kurį laiką Europoje vykstančių pokyčių pavyzdžiu. Žemyno šalyse demontuota jau apie 5 tūkst. užtvankų.

Pagal Europos Komisijos Biologinės įvairovės strategiją Senajame žemyne numatyta atlaisvinti net 25 tūkst. kilometrų upių. Iki šiol daugiausia šia linkme nuveikta Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje, tačiau ledai pajudėjo ir kaimynėse. Štai Estijoje iš viso nugriauta apie 120 užtvankų, o prieš keletą metų pradėta demontuoti didelė Sindžio upės užtvanka netoli Pernu.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. įvairios paskirties užtvankų, iš kurių dalis apgriuvusios, bešeimininkės, neatlieka jokios funkcijos. Jų paskirtis praeityje buvo įvairi: vienos yra senųjų vandens malūnų liekanos, kitos – sovietmečiu statyti rekreakciniai, melioraciniai, hidroenergetiniai ir kiti objektai. Tiesa, kai kurios jų išsidėsčiusios upių aukštupiuose ir nėra labai didelės, todėl, aplinkosaugininkų teigimu, mažiau blogina žuvų gerovę.

2020 10 08 06:00
Spausdinti