Rio de Žaneire sportininkių iš Artimųjų Rytų šalių apranga ir asmeninės istorijos atskleidė dramatišką kovą už savo likimą.
Jei reikėtų išrinkti daugiausia emocijų sukėlusį fotokadrą iš neseniai pasibaigusių olimpinių žaidynių, rimtu pretendentu būtų akimirkos iš paplūdimio tinklinio varžybų, kuriose dalyvavo devyniolikametė egiptietė Doaa Elghobashy. Ji žaidė dėvėdama hidžabą, o jos komandos priešininkės – bikinį.
Pirmąja hidžabu vilkinčia sportininke svarbiausių pasaulyje žaidynių istorijoje 2004 m. tapo sprinterė Ruqaya al Ghasara iš Bahreino. Rio de Žaneire bronzą iškovojusi fechtuotoja Ibtihaj Muhammad buvo pirmoji JAV sportininkė, dėvėjusi hidžabą olimpinėse žaidynėse. Amerikietė sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio ne tik dėl laimėto medalio, bet ir dėl kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo teiginių apie musulmonus.
Kaip rašė „Daily News Egypt“, socialiniuose tinkluose patys Egipto gyventojai gana aršiai komentavo tinklinio žaidėjų aprangą. Didžioji dauguma atsiliepė neigiamai ir ją įvardijo kaip netinkamą olimpinėms žaidynėms: vieni kritikavo pasirinktą prekės ženklą („Adidas“), konservatyvesni – aptemptas kelnes. Tačiau atrodo, kad egiptiečiai neapsisprendžia, kuo turėtų vilkėti šaliai atstovaujančios sportininkės. Egiptietė Nour el Sherbini, jauniausia skvošo čempionė pasaulyje, taip pat sulaukė tėvynainių kritikos, kai čempionate žaidė dėvėdama šortus.
Religijos gniaužtuose
Moterims sunkiausia siekti sportinės karjeros Saudo Arabijoje. Joms ne tik draudžiama dalyvauti varžybose, bet ir žiūrėti vyrų rungtynes stadionuose. Ryžtingiausios treniruojasi užsienyje: bėgikė Sarah Attar užaugo Kalifornijoje, kita bėgikė Cariman Abu al Jadail studijuoja Bostone, dziudo imtynininkė Wujud Fahmi treniravosi JAV, o fechtuotoja Lubna al Omair – Egipte. Ali al Ahmed, moterų dalyvavimo šalies sporte tyrinėtoja, sako, kad leidimas Saudo Arabijos moterims vykti į olimpines žaidynes padėties nekeičia. Esą neverta džiūgauti, kad šiemet daugiau sportininkių išsiuntusi (2012-aisiais delegavo dvi atstoves) dykumos valstybė laisvėja, greičiau jau dangstosi. 2015 m. atliktas tyrimas atskleidė, jog šalies moterų fizinis aktyvumas yra vienas žemiausių iš 38 musulmoniškų valstybių – Saudo Arabijos gyventojos užima priešpaskutinę reitingo vietą.
Rio de Žaneire didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė iranietė Darya Safai, kuri per Egipto ir Irano tinklinio varžybas laikė iškėlusi užrašą „Įleiskite iranietes į jų stadionus“. Belgijoje gyvenančios iranietės protestas priminė nuo 2012-ųjų Irano vyriausybės paskelbtą draudimą moterims stebėti populiariausios sporto šakos šalyje – tinklinio – varžybas stadionuose.
Šiemet po penkių mėnesių kalėjime paleista moteris, mėginusi stebėti vyrų tinklinį. Jungtinės Karalystės ir Irano pilietybę turinti Ghoncheh Ghavami buvo suimta su 20 kitų moterų ir nuteista 12 mėnesių dėl propagandos prieš Irano valstybę. Tarptautinis spaudimas moteriai padėjo į laisvę išeiti anksčiau, tačiau šis atvejis atspindi padėtį šalyje ir nėra vienetinis.
Neverta džiūgauti, kad šiemet daugiau sportininkių išsiuntusi Saudo Arabija laisvėja, greičiau jau dangstosi.
Į Irano olimpinę rinktinę patenka nedaug moterų, bet pastarosiose žaidynėse iškilo nauja herojė. Pirmą kartą šios šalies atstovė laimėjo medalį – tekvondo varžybose Kimia Alizadeh Zenoozi iškovojo bronzą.
2012 m. Londono olimpiadoje buvo pasiektas savotiškas kompromisas – sportininkėms leista vilkėti tampres ir aprangą ilgomis rankovėmis, o Saudo Arabija į žaidynes išsiuntė pirmąsias moteris. Tarptautinė futbolo federacija nuo 2014-ųjų leido sportininkams dėvėti hidžabus ir kitus galvos apdangalus, pavyzdžiui, turbanus ar žydiškas kipas. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) draudimo vis dar neatšaukė. Anot FIBA, galvos apdangalai, papuošalai ir kiti aksesuarai neleidžiami dėl galimo pavojaus, todėl hidžabą vilkinčioms krepšininkėms durys į profesionalų sportą yra užvertos. Prieš dvejus metus prasidėjusios kampanijos #FIBAAllowHijab organizatoriai surinko daugiau nei 70 tūkst. parašų, kad religingos musulmonės galėtų dalyvauti profesionalų varžybose. Šiuo metu FIBA svarsto, ar panaikinti draudimą.
Aplenkė mirtį
Didelio pasaulio žiniasklaidos dėmesio sulaukė dar viena moteris iš Artimųjų Rytų – aštuoniolikmetė sirė Yusra Mardini, atstovavusi iš Pietų Sudano, Etiopijos, Kongo ir Sirijos atletų suburtai pabėgėlių olimpinei rinktinei.
Y. Mardini kartu su 20 žmonių sėdėjo valtyje, plukdančioje pabėgėlius iš Turkijos į Graikiją, kai ši pradėjo skęsti. Y. Mardini, jos sesuo ir dar viena mergina iššoko iš valties ir nuplaukė iki pat Graikijos krantų. Joms vienintelėms pavyko išsigelbėti.
