Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 17 d.


PROGNOZĖS
LB prognozės: vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 4,5 proc., BVP augs 5,1 proc.
BNS
BNS foto
Infliacija.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje daugiausia dėl kylančių energijos produktų ir pramonės prekių kainų šiemet sieks 4,5 proc., o 2022 metais padidės iki 5,1 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB).

Rugsėjį centrinis bankas prognozavo, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 3,3 proc., o 2022 metais sumažės iki 2,6 procento.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, didžiąją dalį infliacijos lemia su Lietuvos vidaus rinka nesusiję veiksniai, pavyzdžiui, smarkiai pabrangę energijos ištekliai ir kitos žaliavos bei įtampa tiekimo grandinėse.

„Kitų metų prognozė yra didinama nuo 2,6 proc. iki 5,1 proc. ir tai yra išties reikšminga peržiūra, daugiausiai nulemta į viršų peržiūrėtos energijos komponentės dėl rinkoje stipriai išaugusių energijos išteklių kainų (...). Tai didina elektros, gamtinių dujų, šilumos bei degalų kainas, tad prognozuojame, kad kitais metais energijos kainos bus pagrindinis infliaciją nulemiantis veiksnys“, – pirmadienį spaudos konferencijos sake G. Šimkus.

Pasak jo, infliacijos prognozių peržiūrai įtakos turėjo ir kiti veiksniai – numatomi didesni akcizai, augančios naftos ir maistų kainos, užsitęsusi įtampa žaliavų rinkose ir tiekimo grandinėse.

„Nors prognozuojame, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei šiemet, tai nekeičia paties vertinimo, kad infliacijos padidėjimas yra terminuotas. Šiuo metu fiksuojamam infliacijos padidėjimui didžiausią įtaką turi būtent laikini veiksniai, jų įtaka tebebus juntama ir kitais metais, ypač metų pradžioje, tačiau antrąjį pusmetį šis poveikis jau turėtų slopti ir metinė infliacija antroje metų pusėje jau ženkliai sumažės“, – tvirtino G. Šimkus.

Jis pabrėžė, kad didelio neapibrėžtumo laikotarpiu infliacinių rizikų išlieka labai daug, o viena didžiausių yra galimybė, kad trikdžiai tiekimo grandinėse ir įtampa žaliavų rinkose gali užsitęsti ilgiau nei tikėtasi.

„Rizikų balanso kontekste yra didesnė tikimybė, kad infliacija gali būti peržiūrėta į didesnę pusę“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

Anot jo, pandeminės situacijos prastėjimas, naujų viruso atmainų plitimas, ypač jei vėl būtų taikomos griežtos ribojimo priemonės, gali daryti priešingos įtakos ir kainų augimą pristabdyt, tuomet infliacija būtų mažesnė nei prognozuojama.

LB šių metų BVP augimo prognozę didina iki 5,1 proc.

LB, įvertinęs šių metų trijų ketvirčių ekonomikos rodiklius, 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę padidino iki 5,1 proc. Rugsėjį centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomikos augimas šiemet bus 4,9 procento.

Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 3,6 proc. (rugsėjį – 3,5 proc.).

Pasak G. Šimkaus, ekonomikos prognozių peržiūrą daugiausia yra susijusi su atnaujintu 2020 metų ekonomikos vertinimu. Patikslintais Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos BVP išvengė nuosmukio, nors anksčiau skaičiuota, kad jis sumažėjo 0,8 procento.

„Kalbant apie BVP dedamąsias, labiausiai peržiūrėjome namų ūkių vartojimo raidą: ji šiems metams yra pagerinta, o kitiems – pabloginta. (...) Tačiau namų ūkio vartojimas augs sparčiai ir reikšmingai sparčiau, nei prieš pandeminį laikotarpį. Tokią namų ūkio vartojimo raidą lems infliacijos tempus viršijantis darbo užmokesčio augimas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Prognozuojama, kad namų ūkių vartojimas šiemet padidės 6,1 proc., o 2022 metais – 5,8 proc. (rugsėjo prognozė – atitinkamai 5,6 proc. ir 6,6 proc.).

Valdžios sektoriaus vartojimas šiemet turėtų ūgtelėti 0,3 proc., o kitąmet išlikti nepakitęs (0,1 proc. ir 0 proc.), investicijos turėtų augti atitinkamai 8,7 proc. iki 6,3 proc. (11,1 proc. ir 6,3 proc.).

Prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet padidės 10 proc., o 2022 metais – 8,2 proc. (rugsėjo prognozė – 9,4 proc. ir 7,6 proc.).

„Kalbant apie prognozes verta nepamiršti nepamiršti ir rizikų. Vis dar gyvename pandemijos ir geopolitinių rizikų nulemtoje didelio neapibrėžtumo aplinkoje ir tai lemia didelį rizikų skaičių. Iš jų sąrašo didžiąją dalį sudaro mūsų ekonomikai nepalankūs veiksniai, o tai rodo, kad šiuo metu yra didelė tikimybė, kad ateityje ekonomikos augimo prognozė labiau gali būti peržiūrėta neigiama kryptine, nei padidinta“, – tvirtino G. Šimkus.

Lietuvos banko vertinimu, Lietuvos eksportas šiemet turėtų augti 12,6 proc., o kitąmet – 4,8 proc. (rugsėjo prognozė – 11,4 proc. ir 4,6 proc.), importas – atitinkamai 16,2 proc. ir 6,6 proc. (14,8 proc. ir 7,4 proc.).

Nedarbo lygis, pernai siekęs 8,6 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 7,1 proc., o 2022 metais – iki 6,7 proc. (rugsėjo prognozė – atitinkamai 7,2 proc. ir 6,8 proc.). Užimtumas per šiuos metus turėtų padidėti 0,7 proc., o kitąmet – 0,2 proc. (0,6 proc. ir 0,2 proc.). (LB), įvertinęs šių metų trijų ketvirčių ekonomikos rodiklius, 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę padidino iki 5,1 proc. Rugsėjį centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomikos augimas šiemet bus 4,9 procento.

Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 3,6 proc. (rugsėjį – 3,5 proc.).

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, ekonomikos prognozių peržiūrą daugiausia yra susijusi su atnaujintu 2020 metų ekonomikos vertinimu. Patikslintais Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos BVP išvengė nuosmukio, nors anksčiau skaičiuota, kad jis sumažėjo 0,8 procento.

„Kalbant apie BVP dedamąsias, labiausiai peržiūrėjome namų ūkių vartojimo raidą: ji šiems metams yra pagerinta, o kitiems – pabloginta. (...) Tačiau namų ūkio vartojimas augs sparčiai ir reikšmingai sparčiau, nei prieš pandeminį laikotarpį. Tokią namų ūkio vartojimo raidą lems infliacijos tempus viršijantis darbo užmokesčio augimas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Prognozuojama, kad namų ūkių vartojimas šiemet padidės 6,1 proc., o 2022 metais – 5,8 proc. (rugsėjo prognozė – atitinkamai 5,6 proc. ir 6,6 proc.).

Valdžios sektoriaus vartojimas šiemet turėtų ūgtelėti 0,3 proc., o kitąmet išlikti nepakitęs (0,1 proc. ir 0 proc.), investicijos turėtų augti atitinkamai 8,7 proc. iki 6,3 proc. (11,1 proc. ir 6,3 proc.).

Prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet padidės 10 proc., o 2022 metais – 8,2 proc. (rugsėjo prognozė – 9,4 proc. ir 7,6 proc.).

„Kalbant apie prognozes verta nepamiršti nepamiršti ir rizikų. Vis dar gyvename pandemijos ir geopolitinių rizikų nulemtoje didelio neapibrėžtumo aplinkoje ir tai lemia didelį rizikų skaičių. Iš jų sąrašo didžiąją dalį sudaro mūsų ekonomikai nepalankūs veiksniai, o tai rodo, kad šiuo metu yra didelė tikimybė, kad ateityje ekonomikos augimo prognozė labiau gali būti peržiūrėta neigiama kryptine, nei padidinta“, – tvirtino G. Šimkus.

Lietuvos banko vertinimu, Lietuvos eksportas šiemet turėtų augti 12,6 proc., o kitąmet – 4,8 proc. (rugsėjo prognozė – 11,4 proc. ir 4,6 proc.), importas – atitinkamai 16,2 proc. ir 6,6 proc. (14,8 proc. ir 7,4 proc.).

Nedarbo lygis, pernai siekęs 8,6 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 7,1 proc., o 2022 metais – iki 6,7 proc. (rugsėjo prognozė – atitinkamai 7,2 proc. ir 6,8 proc.). Užimtumas per šiuos metus turėtų padidėti 0,7 proc., o kitąmet – 0,2 proc. (0,6 proc. ir 0,2 proc.).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 12 20 12:46
Spausdinti