FotobankasLietuvos ekonomika nenustoja augti, o prie to labiau prisidėjo eksportas, kuris nusvėrė nepalankius tiekimo grandinių sutrikimus, įtampas žaliavų rinkoje ir kitus iššūkius ekonomikos raidai, teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Darius Imbrasas.
Anot jo, tikėtina, kad ir paskutinį šių metų ketvirtį vis dar bus palankios Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos, tačiau vis dar stebimas didelis neapibrėžtumas.
Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ekonomika augo 6 procentais.
„Daugiausia prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo eksportuojantysis sektorius, nusvėręs mažiau palankius aktyvumo pokyčius statybos ir žemės ūkio veiklose“, – pranešime teigė D. Imbrasas.
Pasak jo, Lietuvos apdirbamoji gamyba gerina pardavimo apimties rekordus, tačiau dėl tiekimo grandinių sutrikimų ir įtampos žaliavų rinkose šio sektoriaus raida buvo gana fragmentuota.
„Kol kas neigiamą šių veiksnių poveikį pajuto Lietuvos ekonomikai mažiau svarbios apdirbamosios gamybos šakos, pavyzdžiui, gaminančios transporto priemones ir jų dalis, elektros įrangą ar metalo gaminius“, – teigė ekonomistas.
Tuo metu naftos produktų gamyba, chemijos pramonė ir baldų gamyba rugsėjį fiksavo didžiausius mėnesinius pardavimus nuo duomenų skelbimo pradžios.
Dalies apdirbamosios gamybos įmonių plėtrą galėjo riboti ir gamybos pajėgumų trūkumas, nes veiklos gamybos pajėgumų naudojimo lygis šiuo metu yra pasiekęs istorines aukštumas.
D. Imbrasas pastebi, jog mažmeninės prekybos aktyvumas tebedidėja, tačiau spartėjanti infliacija riboja namų ūkių perkamosios galios augimą. Visgi tai kol kas reikšmingiau nepaveikė namų ūkių nuotaikų.
Tuo metu statybų sektoriaus aktyvumas ir toliau yra žemesnis, nei buvo prieš pandemiją. Sunkiausia padėtis – inžinerinių statinių statyboje, kurios aktyvumą apribojo augusios projektų sąmatos. Trečiąjį ketvirtį ekonomikos plėtrai neigiamos įtakos turėjo ir žemės ūkio sektorius. Anot D. Imbraso, pagrindinė to priežastis – mažesnis derlius.
Pasak jo, palankios Lietuvos ekonomikos tendencijos turėtų būti ir paskutinį ketvirtį, tačiau kitų metų raidą gaubia didelis neapibrėžtumas, kuris pirmiausia siejamas su neslopstančia COVID-19 pandemija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
