Lietuvos alkoholinių gėrimų pardavimas 2016 m. buvo rekordiškai mažas. Per metus visų rūšių alkoholinių gėrimų parduotuvėse, kavinėse, baruose ir restoranuose nupirkta 6 proc. mažiau nei ankstesniais metais, rodo „Baltijos gėrimų pramonės aljanso“ duomenys, sudaromi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją.

Tai du kartus spartesnis rinkos kritimas nei 2015-iais, kai visų alkoholinių gėrimų pardavimai mažėjo vidutiniškai 3 proc. Palyginti su Lietuvoje prieš 10 metų įsigytu alkoholinių gėrimų kiekiu, šiuo metu rinka yra susitraukusi daugiau nei 30 proc. Vienas ryškiausių alkoholinių gėrimų pardavimo mažėjimų fiksuotas praėjusių metų lapkritį ir gruodį, kai nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo prekybinių nuolaidų skelbimo draudimas. „Kol kas sunku prognozuoti, kokios tendencijos klostysis toliau, tačiau tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu šio draudimo poveikis bus silpnesnis“, – sako Algirdas Čiburys, „MV Group“, valdančios „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ gamyklas, rinkodaros direktorius. Tyrimų bendrovės „AC Nielsen“ duomenimis, lapkritį ir gruodį daugiausia – apie 25 proc. – krito brendžių ir viskių kategorijos. „Akivaizdu, kad draudimas ne visiškai pasiekė svarbiausią auditoriją. Akcijų skelbimo ribojimas labiausiai paveikė ne pigius gėrimus reguliariai vartojančius pirkėjus, o brangių gėrimų, kurie perkami tik tam tikroms progoms, vartotojus“, – pokyčius komentuoja A. Čiburys. Akcizų surinkimo duomenys rodo, kad pernai lapkričio ir gruodžio mėnesiais visų alkoholinių gėrimų parduota vidutiniškai penktadaliu mažiau nei atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu.

Pirkėjai sutriko

2016 m. Lietuvoje mažiau pirkta visų alkoholinių gėrimų rūšių, išskyrus putojančiojo vyno. Šio gėrimo Lietuvoje įsigyta 13 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Didžiausias šio gėrimo pardavimo kilimas fiksuojamas spalio mėnesį, veikiausiai įtakos tam galėjo turėti ir specialios tuo metu dar vykdytos prekybos tinklų akcijos. Mažiausiai pernai kritusi alkoholinių gėrimų kategorija – natūralūs vynai. Jų praėjusiais metais Lietuvoje pirkta 1,6 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Tendencija pasikeitusi, nes iki tol vynai buvo vienintelė kategorija, kuri pastaruosius kelerius metus nuosekliai augo. „Vynai yra pati brangiausia gėrimų kategorija. Žmonės, pirkdami vyną, dažnai išsirenka ne vieną, o keletą butelių, kuriuos laiko ateinančioms progoms. Todėl uždraudus kainų nuolaidų skelbimą metų pabaigoje toks atsargų kaupimas laikinai sustojo – pirkėjai buvo sutrikę, trūko aiškumo. Tai ir padarė įtaką nežymiam statistiniam pardavimo nuosmukiui“, – sako Arūnas Starkus, „Vyno klubo“ vadovas.

Nuo kovo pradžios, kai įsigalios smarkiai padidinti akcizai, spirituoti vynai taps nebepaklausūs, palyginti su kitomis gėrimų rūšimis.

Vis tik kasmet auga iš užsienio atsisiunčiamo ir kitais būdais atsigabenamo vyno kiekis. Tai patvirtina, kad Lietuvoje jau yra susiformavusi stipri ir nuosekliai auganti žmonių grupė, kurie vyną vertina kaip maisto kultūros dalį.

Spirituoto vyno turėtų nebelikti

Pernai, kaip ir pastaruosius kelerius metus, labiausiai krito spirituotų vynų pardavimas. Per metus jų parduota 24 proc. mažiau nei ankstesniais metais, kai spirituotų vynų rinka traukėsi dar 20 proc. Prognozuojama, kad šiemet gali būti paskutiniai metai, kai pigių spirituotų vynų parduotuvėse dar apskritai bus galima įsigyti. Nuo kovo pradžios, kai įsigalios smarkiai padidinti akcizai, šiai kategorijai gresia išnykti, nes spirituoti vynai taps nebepaklausūs, palyginti su kitomis gėrimų rūšimis – gerokai pigiau bus nusipirkti stipraus alaus plastikinėje taroje. Spirituotam vynui akcizas buvo padidintas daugiausia – atitinkamai dvigubai daugiau nei alui, todėl jis taps praktiškai nekonkurencingas. Stipriųjų alkoholinių gėrimų praėjusiais metais Lietuvoje pirkta 5 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Tyrimų bendrovės „AC Nielsen“ duomenimis, 2016 m. visos stipriųjų gėrimų kategorijos traukėsi, išskyrus romus ir viskius. Didžiausias kritimas buvo likerių kategorijoje – net 13 proc., brendžių kategorija mažėjo 7,6 proc., o degtinių – beveik 6 proc. Alaus rinka praėjusiais metais sumažėjo 6,5 proc. Tai nuoseklus šios kategorijos mažėjimas, trunkantis jau kelerius metus iš eilės. Vis dėlto absoliučiu kiekiu alaus lietuviai vis dar išgeria daugiausia – vidutiniškai tris kartus daugiau nei visų kitų gėrimų rūšių kartu sudėjus.

Nerimauja dėl šešėlio

Dėl smarkiausiai per nepriklausomos Lietuvos metus padidintų akcizų, kurie įsigalios kovo 1 dieną, šiemet prognozuojamas apie 15 procentų legaliosios alkoholinių gėrimų rinkos kritimas. Su nerimu laukiama šešėlinės rinkos pokyčių – didėjant akcizų tarifams, didėja paskatos šešėlinei veiklai. Šiuo metu Lietuvoje kas penktas įsigyjamas stipriojo alkoholinio gėrimo butelis yra nelegalus – pagamintas miške, garaže ar skiedžiant techninį spiritą, nemokant jokių mokesčių. Didėjant akcizo daliai galutinėje kainoje, auga motyvacija nusikalstamoms grupuotėms organizuoti nelegalių alkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą, nes didėja uždarbio galimybė. Daugėjant ribojimų vietos rinkoje, Lietuvos gamintojai vis aktyviau dirba užsienyje. 2016 m., palyginti su ankstesniaisiais, bendras alkoholinių gėrimų eksportas augo 12 proc. ir šiuo metu jis sudaro vidutiniškai 24 proc. visų alkoholinių gėrimų pardavimų. Stipriųjų gėrimų eksportas augo 5 proc., šių gėrimų gamintojai užsienyje parduoda vidutiniškai penktadalį visos produkcijos. Užsienio šalyse paklausiausias lietuvių gaminamas stiprusis gėrimas yra degtinė. Iš viso produkcija vežama į daugiau nei 30 užsienio valstybių, tarp kurių – ir tokios valstybės kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Suomija, Švedija.