ES TarybaES įkarštis po truputį vėsta smogti iš visų jėgų atgal JAV už įvestus muitus. Lietuva taip pat nepalaiko radikalių priemonių, kaip antai „bazuka“ Briuselyje vadinamo kovos su ekonomine priemone instrumento aktyvavimo.
„Nenorime prekybos karo“, „nenorime vadovauti principu „akis už akį“, „norime derėtis“ – tokias mintis išdėstė dauguma pirmadienį į Liuksemburge vykstančią ES užsienio reikalų tarybą prekybos klausimais atvykusių šalių narių ministrų.
„Tarifai kenkia mūsų ekonomikoms, mūsų verslui, mūsų vartotojams ir galiausiai visiems piliečiams. Todėl turime ieškoti sprendimo dėl mūsų prekybos su JAV. Turime vengti eskalacinių priemonių, turime ieškoti derybinio sprendimo ir Lietuva palaiko konkrečius žingsnius šia linkme. Mes remiame Europos Komisijos mandatą šia linkme“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tačiau ministras pridūrė, kad „turime parodyti, kad turime kontrpriemonių, svertų prieš JAV, kad mes nesame minkšta, silpna pusė šiose derybose, bet neturime panaudoti iškart šių svertų. Mes turime derėtis su JAV.“
Jis taip pat teigė, kad Lietuva iš Europos Komisijos laukia pasiūlymų dėl JAV tarifų poveikio sumažino: „Investicijos į gynybą – vienas iš sprendimų. Antra – mūsų prekybos diversifikavimas, naujos rinkos. Trečia galimybė – ieškoti sprendimų ateityje, kad sumažintume poveikį kitų eksportuotojų, kurie ieškos galimybių patekti į ES rinką dėl JAV muitų, visų pirma – tai Kinija. Taigi turime ieškoti prevencinių priemonių tam.“
Anksčiau ES pareigūnai neatmetė, kad kaip atsaką gali pritaikyti kovos su ekonomine priemone instrumentą prieš didžiąsias JAV bendroves. Ši 2023 m., po Kinijos ekonominių atakų prieš Lietuvą, priimta priemonė leidžia ES rinktis iš įvairių atsakomųjų priemonių, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ar jų komercinio naudojimo (programinės įrangos atsisiuntimo ir transliacijos paslaugų, atšaukimo). Ji taip pat leidžia ES blokuoti tiesiogines užsienio investicijas arba apriboti bankų, draudimo ir kitų finansinių paslaugų grupių patekimą į rinką.
Tačiau K. Budrys teigia, kad dar per anksti imtis tokių radikalių priemonių.
„Mes žinome ir JAV žino, kad mes turime kovos su ekonomine priemone instrumentą, bet mes neturime jo naudoti dabar. Mes turėtume jį pasilaikyti kaip galimybę“, – kalbėjo jis.
Ministras pridūrė, kad Lietuva palaiko Europos Komisijos paruoštą ir trečiadienį, tikėtina, būsiantį priimtą atsaką į anksčiau JAV įvestus plieno ir aliuminio muitus ES.
ES skaičiuoja, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti plataus masto visuotiniai muitai būtų taikomi maždaug 70 proc. bloko eksporto į Jungtines Valstijas ir jų apimtis sieks 380 mlrd. eurų. Tai apima praėjusį trečiadienį D. Trumpo paskelbtą 20 proc. tarifą ir praėjusį mėnesį atskleistą 25 proc. tarifą automobiliams, automobilių dalims ir plienui bei aliuminiui.
Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė, kad JAV paskelbti muitai ES Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) per trejus–ketverius metus mažintų apie 0,65 proc.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen įspėjo, kad nauji JAV prezidento Donaldo Trumpo muitai yra „didelis smūgis pasaulio ekonomikai“, ir patikino, kad Briuselis yra pasirengęs reaguoti: „Dabar ruošiamės tolesnėms atsakomosioms priemonėms, kad apsaugotume savo interesus ir verslą, jei derybos nepavyktų.“
