FreepikLietuva Europoje jau dabar žinoma kaip fotonikos, fintech ar kibernetinių technologijų lyderė, o lietuvių įkurtos technologijų bendrovės – „Brolis Semiconductors“, „Teltonika“, „Vinted“, „Tesonet“ ar „Arginta Enginnering“ – yra dažnai linksniuojamos užsienyje. Tačiau šalis dar turi daug neišnaudojamo potencialo. Kaip jį panaudoti?
Į klausimą, kaip padidinti Lietuvos inovacijų galimybes, gruodžio 18 d. bandė atsakyti Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) bendruomenės konferencijos „Lietuvos vaidmens stiprinimas Europos inovacijų ekosistemoje“ dalyviai. Renginiu oficialiai atidarytas ir EIT bendruomenės centras Lietuvoje.
„Šiandien pažymime naują etapą, kai Lietuva su savo talentais, idėjomis ir kūrybiškumu yra kaip niekada susieta su didžiausiu Europos inovacijų tinklu - EIT, – konferencijos pradžioje teigė EIT valdybos narė Inga Skisaker. – Kaip EIT valdybos narė, labai didžiuojuosi vaidmeniu, kurį mes atliekame transformuodami Europos inovacijų aplinką.“
Konferencijoje pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo EIT valdybos, Europos Parlamento, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Inovacijų agentūros, EIT bendruomenės partnerių atstovai.
IQEIT vaidmuo inovacijų ekosistemoje
Europos Sąjungos (ES) įkurtas technologijas ir inovacijas kuriantis institutas Lietuvoje rūpinsis, kad vietos startuoliai, augančios įmonės, universitetai, mokslinių tyrimų institutai, investuotojai ir valstybės institucijos kartu kurtų sprendimus, padėsiančius spręsti pagrindinius Europos iššūkius, skatinančius žaliąją bei skaitmeninę transformaciją bei darnią plėtrą.
„Šiuo metu EIT remia daugiau nei 9900 įmonių, drauge sukūrusių daugiau nei 2400 produktų ir paslaugų, o bendruomenę sudaro 1,3 mln. žmonių, – kalbėjo I. Skisaker. – Tačiau mūsų didžiausias pasiekimas tikriausiai yra Europos poreikio inovacijoms tenkinimas, užtikrinant, kad galimybės pasiektų visus regionus, o ne tik svarbiausias vietas.“
2021–2024 m. Lietuvos įmones pasiekė 8 mln. dotacijų, kuriomis EIT parėmė 273 lietuvių startuolius. EIT padedamos įmonės sukūrė 20 inovatyvių produktų Lietuvoje, o šalyje vykstančiose EIT švietimo programose dalyvavo 5 tūkst. dalyvių.
„Tai didžiulis mandatas, suteikiantis tikrai daug galimybių, bet iš kitos pusės sukuriantis didžiulę atsakomybę ir įpareigojimą, nes burti bendruomenę, organizuoti jos veiklą, siekti, kad ji veiktų kaip suderintas organizmas, yra didžiulė atsakomybė“, – pristatydamas EIT misiją kalbėjo EIT bendruomenės pareigūnas Lietuvoje Gintaras Vilda.
EIT tinklas išplėtotas daugelyje Europos valstybių, o vienas iš prioritetų – poveikio didinimas visuose ES regionuose taikant patobulintą regioninių inovacijų schemą. Tai programa, kuri specifiškai užtikrina, kad Europos inovacijų ir technologijų instituto paslaugos bei lėšos būtų prieinamos visiems inžinieriams, kūrėjams ir inovatoriams visose ES šalyse, įskaitant ir Lietuvą.
Kaip ES įstaiga EIT turi specialių įgaliojimą nukreipti Europoje kuriamas inovacijas reikšmingiausiomis kryptimis. „Per šalyje veikiančias žinių ir inovacijų bendruomenes siekiame apimti svarbiausias šaliai ekonomines sritis“, – kalbėjo G. Vilda. Tai yra klimatas, žaliavos, maistas, sveikata, energetika, apsirūpinimas vandeniu, transportas ir mobilumas, kūrybinės ir kultūros industrijos.
„Kviečiame jungtis prie šios bendruomenės. Turėtume veikti kaip vietos „sensoriai“, kurie greitai ir specifiškai reaguoja, kad visoms EIT veikloms būtų pakankamai atviros durys plėtrai nacionaliniu ir regioniniu mastu, – kvietė G. Vilda. – Kartu veikdami galime pasiekti, kad EIT finansuojamų projektų metu sukurtos inovacijos gautų vietos valdžios pagalbą įtvirtinant ir institucionalizuojant sėkmingas EIT iniciatyvas. Sėkmingi projektai galėtų virsti ilgalaikėmis savivaldybių ar verslo įmonių paslaugomis, taip užtikrinant mokesčių mokėtojams, kad investuotos žinios ir tinklai liktų regione net pasibaigus EIT finansavimui.“
Įmonių sėkmės istorijos
2019 m. Lietuvoje įkurta bendrovė „Inbalance Grid“ rūpinasi elektromobilių krovimo infrastruktūros kūrimu ir plėtra Baltijos ir Centrinės Europos šalyse. Įmonė kuria ne tik krovimo stoteles, bet ir programinę įrangą stotelėms bei jų tinklui valdyti. „Inbalance Grid“ rūpinasi ir viešuoju įkrovimo tinklu. Lietuvoje veikia 2,5 tūkst. „Inbalance Grid“ įkrovimo taškų, iš kurių daugiau nei pusė yra vieši.
Dėl elektros tinklo galios ribotumų įkrovimo stotelių tinklus plėtoti yra labai brangu arba tai užtrunka ilgą laiką, nuo to kenčia elektros prieinamumas, o savo ruožtu vartotojai nėra raginami pereiti prie elektromobilių.
„Ieškome būdų spręsti ir optimizuoti galios trūkumą, energijos neprieinamumą, infrastruktūros brangumą, – teigė bendrovės „Inbalance Grid“ atstovė Indrė Ubartaitė. – Stengiamės ne išplėsti esamą galią, o žiūrėti, kiek jos laisvu laiku yra nepanaudojamos.“ Tokiomis ir panašiomis inovacijomis galima ne tik sumažinti projekto kainą, bet ir paspartinti jo plėtrą.
„Prisistatome kaip technologijų bendrovė, visus produktus su savo komanda kuriame čia, Vilniuje, – konferencijoje pasakojo I. Ubartaitė. – Tarp mūsų investuotojų yra ir EIT „Ergo Mobility“ padalinys.“
Iki šiol EIT „Urban Mobility KIC“ „Inbalance Grid“ skyrė dvi investicijas, šiuo metu planuojama ir trečioji. „Smagu, kad EIT jau kaip esamas investuotojas nėra vienkartinis, jie seka bendrovės augimą, stebi, kas vyksta, gali palaikyti ir prisijungti prie vėlesnių etapų“, – pažymėjo I. Ubartaitė.
Dar viena lietuvių įmonė, pasinaudojusi EIT investicijomis – 2005 m. įkurta apšvietimo sprendimų bendrovė „BaltLED“. Su EIT įmonė bendradarbiauja nuo 2020-ųjų. LED apšvietimo gamykla buvo įkurta Lietuvoje, bet COVID-19 pandemija veiklą pristabdė. Siekdamas padėti įmonei EIT „Manufacturing KIC“ skyrė „BaltLED“ pirminę 100 tūkst. eurų investiciją, kuri padėjo išlaikyti inžinierių komandą ir toliau plėtoti gamybą. Pandemijai užsitęsus, investicijos buvo skiriamos ir vėliau, bendrai investicija pasiekė 450 tūkst. eurų.
„Tuo metu EIT bendruomenė buvo labai garsi ir moderni visoje Europoje, ir norėjo matyti visas kitas šalis dalyvaujant jų kvietimuose. Mums pavyko atkreipti dėmesį į savo įmonę. Gal ir drąsiai pasakysiu, bet mus, kaip naujokus, kaip šviežią šalį, pasikvietė ir vos ne už rankos nuvedė, parodė, kaip ir ką reikia daryti“, – juokavo „BaltLED“ vadovas Mindaugas Jasiulevičius.
Dėka EIT paramos bendrovė sugebėjo ne tik sėkmingai išgyventi COVID-19 pandemiją, bet ir toliau auginti komandą bei kurti naujus produktus. „Tai leido mūsų įmonei sėkmingai atsistatyti po pandemijos. Ačiū EIT bendruomenei ir tikiuosi, kad Lietuvoje turėsime ir daugiau tokių sėkmės istorijų“, – kalbėjo M. Jasiulevičius.
Didesnis dėmesys jaunimui
Kalbėdamas apie Lietuvos inovacijų startuolių ekosistemos iššūkius, Inovacijų agentūros Inovacijų plėtros departamento direktorius Martynas Survila atkreipė dėmesį, kad nei perspektyvių novatorių, nei lėšų jiems kurti naujus produktus šalyje netrūksta, tačiau vėlesnėse augimo etapuose susiduriama su kitomis problemomis.
IQ„Per pastaruosius dvejus metus mes investavome daugiau nei 150 mln. eurų į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP), produktų kūrimo veiklas, finansavome daugiau nei 250 produktų“, – skaičiavo ekspertas.
Tačiau ir Lietuva, ir Europa susiduriame su vadinamąją „mirties slėnio“ problema, kai plėtojami ir bandomi prototipai nėra komercializuojami. „Mums būtina įsitraukti į tarptautinės vertės grandines, konsorciumus, išeiti į dideles bendroves. Turime nišines kompetencijas tokiuose sektoriuose, kaip lazeriai, elektronikos inžinerija ir kt., ir mums būtina ieškoti sinergijų tarp kitų sričių – matome potencialą tarpdisciplininėse inovacijose, – todėl turime pritaikyti mūsų kompetencijas skirtinguose sektoriuose. Tarptautinės vertės grandinės, ES konsorciumai yra ta kryptis, kuria turime judėti“, – teigė M. Survila.
Startuolių akseleratorius kuriančios bendrovės „Firstpick“ vadovas, kapitalo fondų atstovas Dmitrij Sosunov pasidžiaugė bendra Lietuvos startuolių ekosistema, kurioje veikia virš 1000 startuolių, ir šis skaičius sparčiai auga. Iš rizikos kapitalų fondų lietuvių startuoliai iki šiol pritraukė virš 700 mln. eurų investicijų ir šiemet pagal rodiklį aplenkė Estiją. Turime ir kelis vienaragius. „Situacija nėra bloga, ji yra gera“, – tvirtino D. Sosunov.
Tačiau tam, kad situacija gera ir išliktų, reikia palaikyti startuolių skaičiaus didėjimą ir įmonių augimą, būtina, kad jie reiškmingiau prisidėtų prie valstybės ekonomikos transformacijos. Turime verslumą skatinti dar nuo mažų dienų, vaikams esant mokyklose. „Būtent verslumo aspekto šiai dienai trūksta, ką matome projektuose tarp tų, kurie ateina iš universitetų ar tyrimų centrų“, – pastebėjo diskusijos dalyvis.
Enterprenerystės kultūros trūkumą kaip „butelio kakliuką“ matė ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas Gintaras Valinčius: „Problematiška yra tai, kad mokslinius tyrimus vykdančiose institucijose, universitetuose ir mokslo institutuose, mokslo vadybos dalis yra labai silpna – trūksta žmonių, kurie planuoja pinigų srautus ir galėtų juos sutelkti tikslinėms inovacijų ar proveržio programoms, planuojant startuolių srautą.“
LMT stengiasi užpildyti šią spragą, tačiau šį vaidmenį, anot G. Valinčiaus, galėtų labiau perimti ir privatus sektorius: „Manau, kad ateityje universitetų ir institutų vadovų didesnės pastangos turėtų būti nukreiptos į technologijų perdavimų centrų stiprinimą, kurie iš esmės ir užtikrintų nuoseklų naujų talentų ir jaunų protų srautą į inovatyvų, mokslu ir žinojimu grįstą verslą.“
EIT suteikiamos galimybės
„Visos aplinkos yra atviros inovacijoms ir kūrybai, tik reikia ten nueiti, įžvelgti galimybes ir paskatinti žmones jomis pasinaudoti“, – teigė G. Vilda. Anot EIT bendruomenės pareigūno, reikėtų tarpusavyje daugiau bendrauti ir dalintis galimybėmis, kad kuo daugiau jaunų talentų būtų pritraukiama į inovacijų kūrimą.
EIT, anot pašnekovo, savo veikla siekia didesnio poveikio – siekia suburti kolegas, atrasti geriausiai veikiančius ir sukurti aplinką, tinkančią dalintis gerosiomis praktikomis, kurias viduje būtų galima naudoti toliau ugdant gebėjimus ir didinant potencialą.
EIT turi kalbėti žmonių kalba ir apie galimybes papasakoti paprasčiau, būtina lankyti mokyklas ir įmones regionuose. Nuo vieno langelio principo reikia pereiti prie „plačiai atvertų durų“ principo.
Bendrovė „AgriFood Lithuania DIH“ ilgą laiką buvo EIT „Food“ padalinio atstovais Lietuvoje. Įmonės generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė teigė, kad kitose programose pasigendama tarpdiscipliniškumo, kai suburiami skirtingų sričių specialistai ir kartu vystomos naujos idėjos arba bandomi nauji produktai. „Mūsų tikslas nėra tik kurti startuolius dėl startuolių, bet ir tai, kad ta idėja toliau veiktų“, – atkreipė dėmesį vadovė.
IQJos teigimu, ypač svarbu ne lėšos, kurių dažnai netrūksta, o paskatinimas. Šis iššūkis itin matomas tarp moterų enterprenerių, kurias skatinti reikia dažniau. Sulaukta ir sėkmės istorijų, kai kreipusis į EIT programas idėja per metus išaugo iki į rinką įdiegto produkto.
Anot M. Survilos, EIT Lietuvos startuoliams galėtų tapti keliu į tarptautines rinkas ir konsorciumus.
EIT išskirtinumas, kurį pabrėžė Transporto inovacijų asociacijos strateginių partnerysčių vadovė Asta Kazlauskienė, yra lankstumas. Patys instituto bendruomenės atstovai linkę atvažiuoti į Lietuvą, dalyvauti renginiuose, ieškoti bendrų temų, kurios aktualios ne tik Europoje, bet ir būtent vietiniams verslams.
Trūksta Investuotojų bendruomenės
Lietuvoje trūksta ir „žinių rinkos likvidumo“, pastebėjo LMT pirmininkas G. Valinčius. Šis trūkumas atsiranda dėl fragmentuotos investicinės aplinkos – siauroje srityje dirba privatūs investuotojai, o rizikos kapitalo fondai apskritai nedalyvauja kai kuriose verslo sektoriuose. Panašiai elgiasi ir viešojo sektoriaus investuotojai, tokie, kaip LMT, ministerijos, viešosios įstaigos ir pan.
LMT prieš dvejus metus ėmėsi eksperimento ir nusprendė kurti naują sistemą – vientisą inovacijų finansavimo sistemą. Finansavus fundamentinius tyrimus, rezultatas vertinamas pasikvietus ekspertus ir, jei išvada teigiama, produktas be konkurso finansuojamas toliau. Vėliau plaukiama į dar platesnius vandenis ir ieškoma privačių investuotojų. Toks ciklas užtruktų apie 5–10 metų.
„Mūsų vizija – konsoliduoti finansuotojus bendruomenėje Lietuvoje, apjungiant Inovacijų agentūrą, LMT, privačius fondus ir tarptautinius fondus per EIT“, – svarstė G. Valinčius.
Anot D. Sosunov, šią problemą iš dalies padėtų spręsti EIT, padėdamas suvesti verslininkus, investuotojus ir novatorius. Pasak kapitalo fondų atstovo, šiuo metu egzistuoja tarpusavyje retai kada susiduriantys „burbulai“, dėl to atsiranda bendradarbiavimo trūkumas ir dalis naujų tyrimų ar išradimų negauna finansavimo, nes tyrėjai nežino, kur gali kreiptis. G. Vilda taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtingoms bendruomenėms reikėtų dažniau bendrauti tarpusavyje.
„Inovacijų ekosistema veikia tada, kai yra daugybė galimybių, kurių nereikia ieškoti“, – teigė G. Valinčius. LMT pirmininkas pateikė „Atrandi Biosciences“, gyvybės mokslų srityje dirbančio lietuvių startuolio, šiemet pritraukusio 25 mln. JAV dolerių investiciją, pavyzdį: „Mačiau tą kompaniją 2016 m., kai jokiais 25 mln. nekvepėjo, ir vien tai, kad atsirado Juozas Nainys („Atrandi Biosciences“ vadovas – IQ past.), lėmė, kad ta įmonė išliko. Tai vienas labai atkaklus, kūrybingas, talentingas žmogus – jei jo nebūtų buvę, nebūtų ir tos investicijos. Jei sistema veikia tik ant to, kad galbūt kažkada atsiras toks vienas atkaklus žmogus, kaip J. Nainys, tada viskas gerai. Bet sistema taip veikti negali – turi veikti taip, kad tokių, kaip Juozas, atsirastų daug.“
Keturios Europos problemos
G. Vilda teigė, kad EIT galėtų tapti tramplinu, kurio pagalba tyrėjai ir investuotojai galėtų atrasti vieni kitus: „Mes iš tiesų gyvename „burbuluose“, bet juose gyvena visas pasaulis – turime Amerikos „burbulą“ ir Europos „burbulą“. Europos burbule turime tik keturias problemas, kurias reikia išspręsti, bet kaip tą padaryti – jau kitas dalykas.“
Pirmoji problema – esame labai lėti, Europoje daug kalbame ir tariamės tarpusavyje, vyrauja daug taisyklių ir mažas sprendimų priėmimo greitis. Antroji problema – trūksta specialistų, gebančių savo darbą atlikti gerai „iš pirmo karto“. Europoje talentų netrūksta, talentingi visi 500 mln. Europos gyventojų, tačiau stingame darbo su talentais, turime jiems padėti ir išmokyti gerai atlikti savo darbą. Trečioji problema –kapitalo stoka Europoje. Europos Komisija dabar šią problemą sprendžia įkūrusi Europos inovacijų tarybą, kuri investuoja į startuolius ir „giliųjų“ technologijų įmones. Ketvirtoji problema – scale‘inimo, arba startuolių plėtros problema. Būtina investuoti į naujas gamyklas ir įmonių augimą.
IQ„Tobulėjame visi po truputį savo „burbule“, žingsnis po žingsnio, lėčiausio savo komandos nario žingsniu. Lietuva per 30 metų padarėme milžinišką kokybinį šuolį ir reikia judėti toliau, – ragino G. Vilda. – Lietuvoje pastarųjų trijų vyriausybių dėmesio inovacijoms ir pramonės transformacijai dėka buvo sukurtos geros sąlygos verslo ir mokslo bendradarbiavimo rodikliams augti, kurios padeda kurti šiuolaikinį mokslą, technologijas ir inovacijas. Atsinaujino LMT ir įkurta Inovacijų agentūra, išsiplėtė paslaugų švietimo, mokslo ir verslo bendruomenei portfelis, turime EH programą išmanančių žmonių, sustiprėjo mokslo ir inovacijų patarėjų tinklas ministerijose, išsiplėtė LMT NCP ekspertų ratas, turėjome galimybę finansuoti narystes tarptautinėse inovacijų kūrimo grandinėse ir EIT, todėl dabar lietuviai dalyvauja kai kuriose pramonės aljansuose ir EH partnerystėse, išplėstas Lino biuras Briuselyje.
Tačiau to negana – pasirengiant naujai daugiametei finansinei perspektyvai ir FP 10 programai , mums reikia naujo gerai koordinuojamo Lietuvos plano naujai FP10 programai (LMT), Inovacinių gebėjimo ugdymo programos (Inovacijų agentūroje) ir žinoma priemonių pareiškėjams iš Lietuvos regionų. Todėl telkime EIT KIC’us, jų partnerius ir ekspertus į susitelkusią EIT bendruomenę Lietuvoje, pajėgią ir aprūpintą priemonėmis, reikalingomis gausinti pareiškėjų, ketinančių ir gebančių teikti paraiškas FP10 programos kvietimams bei siekiantiems dalyvauti EIT KIC veikloje.
EIT ruošiasi naujai ES daugiametei finansinei perspektyvai, peržiūri savo veiklą ir rengia savo naują pasiūlymą Europos Sąjungai – EIT 2.0 KONKURENCINGESNEI EUROPAI.“
