NeedpixEuropos Komisija (EK) pirmadienį pristatė tradicinę ES ir šalių narių pavasario ekonomikos prognozę. Bendrai ES mastu – naujienos geresnės, bet Lietuvos laukia iššūkiai.
„Pirma, ES ekonomika išvengė recesijos. Ji augo pirmąjį ketvirtį ir toliau kukliai augs. Antra, esminiai šios prognozės faktoriai eina skirtingomis kryptimis. Viena vertus, mažėjančios energijos kainos ir atspari darbo rinka, kita vertus – sunkėjančios finansinės sąlygos. Trečia, bendra infliacija greitai mažėja, bet bazinė infliacija išlieka didelė. Ketvirta, vyriausybių deficitas toliau mažėja. Penkta, rizika sugrįžo į neigiamą pusę“, – pirmadienį ryte Briuselyje teigė Europos komisaras, atsakingas už ekonomiką, Paolo Gentiloni.
Pasak EK, dėl geresnės, nei tikėtasi, šių metų pradžios ES ekonomikos augimo prognozė padidinta iki 1,0 proc. 2023 m. (žiemos prognozėje šis rodiklis siekė 0,8 proc.) ir 1,7 proc. 2024 m. (žiemos prognozėje – 1,6 proc.). Panašus ir euro zonos prognozių padidinimas – dabar numatomas 1,1 proc. ir 1,6 proc. BVP augimas atitinkamai 2023 m. ir 2024 m. Dėl tebesitęsiančio bazinių kainų spaudimo infliacija, palyginti su žiemos prognoze, taip pat buvo patikslinta į didesnę pusę – iki 5,8 proc. 2023 m. ir 2,8 proc. 2024 m. euro zonoje.
EK teigia, kad dėl lėtėjančio ekonomikos augimo 2023 m. metinis nedarbo lygis padidės daugiau kaip pusėje ES valstybių narių, o labiausiai – Estijoje, Lietuvoje, Čekijoje ir Vengrijoje. 2023 m. bendras užimtumo Lietuvoje sumažėjimas bus 0,6 proc., o nedarbo lygis turėtų siekti 6,6 proc. Tačiau, 2024 m. BVP augimui įsibėgėjus ir iš dalies dėl nepalankių demografinių pokyčių, nedarbo lygis šiek tiek sumažės – iki 6,5 proc.
Mat šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti tik 0,5 proc., bet 2024 m. realusis BVP pamažu didės iki 2,7 proc., nes gamybos sąnaudos ir vartotojų kainos mažės, o investicijas turėtų skatinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos. Prognozuojama, kad 2023 m. infliacija Lietuvoje sumažės iki 9,2 proc. dėl sumažėjusių energijos ir gamybos sąnaudų kainų ir 2024 m., toliau mažėjant kainų spaudimui, taip pat mažės iki 2,2 proc.
Kartu 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 1,7 proc. BVP daugiausia dėl padidėjusių socialinių išlaidų, valstybės investicijų ir mažėjančių mokestinių pajamų. Prognozuojama, kad 2024 m. jis sumažės iki 1,4 proc. 2023 m. valstybės skola sieks 37,1 proc. BVP, o 2024 m. skolos ir BVP santykis šiek tiek sumažės – iki 36,6 proc.
EK ekspertų teigimu, 2023 m. Lietuvos ekonomikai ir toliau darys poveikį ekonominis bei geopolitinis neapibrėžtumas. Vis dėlto tikimasi, kad augimui teigiamą poveikį turės šiek tiek padidėjęs privatus vartojimas dėl sumažėjusio kainų spaudimo ir padidėjusios perkamosios galios. Tačiau didelės pagrindinių vartojimo prekių, tokių kaip maistas ir energija, kainos ir toliau slopins vartotojų išlaidas.
Taip pat numatoma, kad 2024 m. žaliavų ir vartotojų kainos augs lėčiau, o vidaus ir užsienio paklausa stiprės. Prognozuojama, kad kartu su toliau didėjančiomis RRF lėšomis finansuojamomis investicijomis ekonominis aktyvumas Lietuvoje pradės įgauti pagreitį.
