Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia paraiškų rinkimą gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.
Ūkininkai, turintys nenašių, dirvonuojančių ar sunkiai dirbamų žemių, kviečiami nuo kovo 29 d. iki birželio 25 d. teikti paraiškas gauti paramą joms apželdinti mišku. Tai pirmasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta daugiau nei 8 mln. eurų paramos lėšų.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. miško žemės plotas buvo 2200,2 tūkst. ha ir užėmė 33,7 proc. šalies teritorijos. Tačiau Vyriausybės programoje yra numatytas 35 proc. tikslas.
„Kad būtų pasiektas Vyriausybės programoje nustatytas tikslas, reikia kasmet veisti nuo 15 tūkst. iki 20 tūkst. ha naujų miškų. Šis skaičius yra didelis, žinant, kad pastaraisiais metais naujų miškų tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje buvo įveisiama nuo 500 iki 1000 ha per metus“, – teigia Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.
Kompensacijos miškui įveisti
Jo nuomone, pagrindinė erdvė, kur galima didinti miško plotus, yra privati žemė. Todėl miškų veisimas Lietuvoje ypač priklauso nuo žemės savininkų suinteresuotumo dalį žemių užsodinti mišku.
Miškui veisti tinkamos ir apleistos žemės, kurios dėl žemės reformos ar dėl to, kad dalis piliečių emigravo, yra nenaudojamos. Skaičiuojama, kad Lietuvoje tokių plotų yra apie 60 tūkst. ha.
Dabartinė Lietuvos žemės ūkio ir aplinkosaugos politika skatina žmones atsisakyti apleistų žemių: arba atkurti tinkamą jų agrarinę būklę, arba apsodinti selekciniais sodmenimis.
Kas motyvuoja žmones sodinti mišką? „Jeigu savininkas turi žemės ūkio veiklai tinkamos žemės, kurios nenaudoja pagal paskirtį ir joje įveistų mišką, jam būtų kompensuojama dalis lėšų miškui įveisti ir prižiūrėti“, – teigia A. Gaižutis.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad tie, kurie mišką sumanytų veisti tik dėl siekio uždirbti, turėtų nusivilti – miškui subręsti reikia dešimtmečių, todėl ekonominės naudos iš miško savininkas gali tikėtis tik tada, kai pajamos už miško produkciją viršys miško įveisimo ir priežiūros sąnaudas.
Medžiapjūtės laikas priklauso nuo medžio rūšies. Antai beržai gali būti pjaunami praėjus 60 metų, spygliuočiams reikia 80 metų, ąžuolams – 120–180 metų. Lietuvoje iki pirmos produkcijos (karčių, popiermedžių, medienos biomasei) medynui užaugti reikia 20–30 metų, kitiems asortimentams – 40–80 metų.
„Kita vertus, šiuo metu ES lygiu svarstoma teikti ne tik tiesiogines išmokas žemdirbiams už deklaruotus pasėlius, bet ir už ekosistemines paslaugas, kurias teiktų miško savininkai“, – sakė A. Gaižutis.
Jis pasakojo, kad medžiams sodinti reikia tam tikrų sąlygų. Pavyzdžiui, liepoms, uosiams, ąžuolams reikia derlingos žemės. Juodalksniai ir eglės labiau pakantūs drėgnam dirvožemiui, pušys, beržai auga daugelyje vietų, bet dažniausiai sodinami nederlinguose plotuose.
Džiaugiasi nenašioje žemėje pasodinęs mišką
Utenos rajono ūkininkas Klemensas Drublionis mišką sodino, nes nenašios žemės dirbti neapsimokėjo. Be to, žemdirbys norėjo savo darbu prisidėti, kad Lietuvoje būtų daugiau žalumos, švaresnis oras, o klimato kaita – lėtesnė.
Paraišką gauti paramą jis teikė dukart – pirmą kartą dar 2009 m., o antrą – 2019-aisiais pagal KPP veiklos sritį „Miško veisimas“. Abu sykius parama jam buvo suteikta. Tai ūkininkui per kiek daugiau nei dešimtmetį leido išplėtoti daugiau nei 5 ha mišką.
„Senais laikais atgautoje žemėje pradėjau sėti grūdines kultūras. Deja, ilgainiui ši veikla pasirodė nuostolinga – degalai, technika, trąšos ir herbicidai kainavo brangiai, o žemės našumas buvo žemas, nesiekė net 28 balų. Tokios žemės dirbti neapsimokėjo“, – pasakoja K. Drublionis.
Ūkininkas pamena tuomet pirmą kartą išgirdęs apie NMA administruojamą Lietuvos kaimo plėtros programą. „Įsigilinęs į sąlygas ir sulaukęs išsamių konsultacijų iš agentūros specialistų, užpildžiau paraišką gauti paramą savo žemei apželdinti mišku ir jos sulaukiau“, – prisimena Utenos rajono ūkininkas.
Šiandien K. Drublionis džiaugiasi tuomečiu sprendimu – už paramos lėšas pasodinti sodinukai puikiai prigijo, dabar jau daugiau nei 10 metų miške auga eglutės, beržai ir kiti medžiai. „Sodindami miškus prisidedame prie tvaraus vystymosi, daugiau žalumos skatina lėtesnę klimato kaitą ir švaresnį orą mūsų ateities kartoms“, – džiaugiasi miško savininkas.
Įveistą mišką reikės prižiūrėti ir puoselėti
Ūkininkui, kuris anksčiau nesidomėjo miškininkyste, įveisti mišką padeda miškininkystės įmonės ir kooperatyvai. Lietuvoje yra daug patyrusių specialistų, į kuriuos mišką veisiantys ūkininkai gali kreiptis patarimo ar paslaugos.
A. Gaižutis atkreipia dėmesį, kad medžius sodinti yra pati lengviausia miško auginimo dalis, sunkiau jį prižiūrėti: „Pirmus kelerius metus reikia rūpintis, kad medelių neužgožtų žolės, nes sodinama į paruoštą dirvą, ir tai puiki terpė veistis piktžolėms. Rudenį medelius reikia tepti repelentais, kad medelių žiemą nenuėstų žvėrys. Vasarą gali tekti aptverti ar įrengti kitą apsaugą. Jaunas miškas – kaip vaikas, kol savarankiškai išauga, jį reikia puoselėti.“
Be to, paraiškas teikiantys ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad miško bet kur neįveisi, jo sodinimo projektui skirtą vietą reikia suderinti ne tik su savivaldybe, bet dažnai – ir su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kuri patvirtins, kad vietoje, kur planuojama auginti mišką, nebūtų saugomų gamtos ar gyvūnų rūšių.
Pirmenybė projektams, atitinkantiems nustatytus kriterijus
Šiemet į paramą gali pretenduoti juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir turintys parengtą miško želdinimo ir žėlimo projektą, patvirtintą VĮ Valstybinių miškų urėdijos. Taip pat gali pretenduoti šalies savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
NMA Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Janina Gudonė teigia, kad esminis paramos tikslas – ugdyti naujus ilgaamžius miškų masyvus. „Dėl šios priežasties paramos negali tikėtis asmenys, kurie ketina sodinti trumpos rotacijos želdinius, taip pat kalėdines eglutes ir kitus greitai augančius medžius“, – sakė J. Gudonė.
Pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ bus remiamas naujo miško veisimas, jau įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas, taip pat miško atsodinimas, jei pirmaisiais želdinių arba žėlinių augimo metais dėl ekstremaliojo įvykio jis buvo pažeistas.
Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo internetine prieiga.
Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.
Želdinant greitai augančių rūšių medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.
Miško veisimo projektai vertinami suteikiant balus už atitiktį veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams. Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius yra 30. Šio balų skaičiaus nesurinkusios paraiškos atmetamos.
Pirmenybė pagal šią priemonę teikiama projektams, kurie skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui arba miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas, kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio.
Paraiškos bus įvertintos papildomais balais, jeigu daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių; miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai; miško
želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc.; miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc.; pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys.
Pagal KPP 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ iš viso yra patvirtintos 758 paraiškos, kuriose bendra prašoma suma sudaro 15 061 008 eurus.
Iki šiol pagal NMA administruojančią veiklos sritį „Miško veisimas“ Lietuvoje įveista 3243,4 ha miško.
