Padaryti kaimynams žalos ir susigadinti su jais santykius lietuviai bijo kur kas labiau, nei patys patirti nuostolių.

Kas trečias Lietuvoje buto ar namo savininkas net nesvarsto apie turto draudimą, jei jo sąlygose nėra numatytas nuostolių kaimynams ir trečiosioms šalims atlyginimas, rodo draudimo bendrovės BTA užsakymu atlikta apklausa. Atsakomybės prieš kaimynus klausimas aktualus tiek daugiabučiuose gyvenantiems, tiek namus turintiems žmonėms. Reprezentatyvų tyrimą šiemet sausio 3–11 d. atliko tyrimų bendrovė „Mars Walkers“. „Įvykus avarijai ar gedimui, žmogus gali nuspręsti pagyventi kukliau, apsieiti be sugadintos įrangos ar susitaikyti su atsilupusiu grindų dangos kraštu, tačiau su kaimynais susitarti sunkiau. Galbūt baimę lemia nemalonios asmeninės ar artimųjų patirtys, kuomet santykių aiškinimasis su kaimynais užtrunka ar net persikelia į teismus“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė. Pasak jos, Lietuvoje jautriai reaguojama į faktą, kad galima padaryti žalos kaimynams. Net 59 proc. žmonių turto draudimo pasiūlymą renkasi pagal civilinės atsakomybės draudimo sąlygas. Šiuo atveju veikia ne tik finansinis, bet ir psichologinis faktorius – žmonės nenori ar net bijo įsivelti į nesibaigiančius ginčus, pykčius. „Žmogiškai toks nepasitenkinimas puikiai suprantamas, juk niekas specialiai vamzdžių ar elektros instaliacijos negadina, tokie dalykai tiesiog įvyksta. Jeigu bute dieną trūko vandens žarnelė ir užliejote penkis aukštus žemiau, kaimynai finansines pretenzijas galės reikšti pagrįstai. Taigi, kuo aukščiau gyvenantiems ir daug kaimynų apačioje turintiems klientams rekomenduojame dar atidžiau įvertinti galimas rizikas“, – sako draudimo specialistė. Jos teigimu, žalos kurias draudimo bendrovei tenka atlyginti gaisro, užliejimo ar kitais atvejais siekia ir tūkstančius eurų, o vidutinės žalos kasmet auga. Pavyzdžiui, civilinės atsakomybės žalos dėl vandentiekio avarijų daugiabučiuose pasitaiko kur kas dažniau nei privačiuose namuose, tačiau finansine prasme gyvenamuosiuose namuose padaromos žalos yra gerokai didesnės. Svarbu žinoti, kad net ir apdraudus turtą, tačiau nepasirinkus civilinės atsakomybės draudimo, žalą kaimynams teks atlyginti iš savo kišenės.

Jūsų kieme gali nulūžti neprižiūrėtas, pasenęs medis ir užkristi ant kaimyno turto: namo, automobilio, ūkinių pastatų.

„Gerėjant gyvenimui, ypač didmiesčiuose, žmonės gali sau leisti pasidaryti brangesnį remontą, namą, butą ar kotedžą įsirengti prabangiau, todėl ir žala tokiems būstams visada bus didesnė. Namuose atsiranda vis daugiau buitinės technikos, vaizdo, garso aparatūros, kurią netyčia apliejus ar sugadinus, gali tekti gerokai patuštinti pinigines. Butų savininkams reikėtų įvertinti ir pirmuose aukštuose įsikūrusius biurus bei parduotuves. Jų turtas dažnai vertinamas kelis kartus brangiau nei eilinio buto, tad ir žala nelaimės atveju būtų didesnė“, – teigia D. Strazdienė.

Padidinto pavojaus zona

Pastebimai keičiantis gyvenimo būdo įpročiams ir vis daugiau žmonių įsigyjant būstą sublokuotuose namuose ar glaudžiai apgyvendintuose nuosavų namų kvartaluose, nekilnojamojo turto savininkai taip pat vis dažniau įvertina galimas rizikas. „Nuosavame name galbūt mažesnė grėsmė užlieti kaimynus, tačiau čia pasitaiko visai kito tipo rizikų. Tarkime, kilus gaisrui, jis netruks persimesti ir į kaimyno namą. Jūsų kieme gali nulūžti neprižiūrėtas, pasenęs medis ir užkristi ant kaimyno turto: namo, automobilio, ūkinių pastatų. Žinoma, visada padidinto pavojaus zonoje bus sublokuotieji bei nuosavi namai, kuriuose gyvena, pavyzdžiui, dvi ir daugiau šeimos“, – vardija D. Strazdienė. Draudimo bendrovės duomenimis, civilinės būsto atsakomybės draudimą dažniau įsigyja butų savininkai, o lyginant 2015 ir 2016 m. BTA duomenis stebimas 28 proc. prieaugis.