UnsplashDauguma respondentų Lietuvoje ir toliau remia energetikos pertvarką ir tikisi didelių investicijų į atsinaujinančius energijos išteklius, rodo naujausios birželį atliktos standartinės „Eurobarometro“ apklausos rezultatai.
Be to, du trečdaliai respondentų Lietuvoje gerai įvertino Europos ekonominė padėtį, o daugiau nei pusė didėjančias kainas, infliaciją ir pragyvenimo išlaidas įvardijo kaip vieną svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria.
Visuotinis pritarimas energetikos pertvarkai
91 proc. Lietuvos piliečių (85 proc. Europos Sąjungos piliečių) mano, kad ES turėtų daug investuoti į energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo ir saulės.
87 proc. Lietuvos piliečių (82 proc. ES piliečių) nuomone, padidinus pastatų, transporto ir prekių energijos vartojimo efektyvumą sumažės mūsų priklausomybė nuo energijos gamintojų už ES ribų.
87 proc. Lietuvos piliečių (80 proc. ES piliečių) sutinka su tuo, kad ES valstybės narės turėtų bendrai pirkti energiją iš kitų šalių, kad gautų geresnę kainą.
Be to, 88 proc. respondentų Lietuvoje (81 proc. ES) sutinka, kad naftos ir dujų importo mažinimas ir investicijos į atsinaujinančiąją energiją yra svarbūs mūsų bendram saugumui, o 89 proc. respondentų Lietuvoje (82 proc. ES) teigia, kad ES turėtų kuo greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių.
Pagerėjusi ekonominė aplinka
66 proc. respondentų Lietuvoje (45 proc. ES) mano, kad Europos ekonominė padėtis yra gera (Lietuvoje 2 proc. punktais daugiau nei sausio–vasario mėn., ES atitinkamai daugiau 5 proc. punktais). Ekonominę padėtį esant bloga laiko 22 proc. respondentų Lietuvoje (44 proc. ES) (3 proc. punktais mažiau Lietuvoje, 7 proc. punktais mažiau ES).
41 proc. respondentų Lietuvoje (40 proc. ES) savo šalies ekonominę padėtį apibūdino kaip gerą (Lietuvoje 2 proc. punktais daugiau nei sausio-vasario mėn., ES atitinkamai 5 proc. punktais daugiau), o 56 proc. respondentų Lietuvoje (58 proc. ES) – kaip blogą (3 proc. punktais mažiau Lietuvoje, 5 proc. punktais mažiau ES).
55 proc. Lietuvos gyventojų (55 proc. europiečių) mano, kad 800 mlrd. EUR vertės ES ekonomikos gaivinimo planas „NextGenerationEU“ gali būti veiksminga priemonė reaguojant į dabartinius ekonominius iššūkius.
80 proc. respondentų Lietuvoje palankiai vertina bendrą valiutą, visoje ES palankus vertinimas šiek tiek mažesnis (atitinkamai 71 proc.).
Infliacija ir toliau kelia didelį susirūpinimą, tačiau mažesnį nei metų pradžioje
40 proc. respondentų Lietuvoje (25 proc. europiečių) mano, kad tarptautinė padėtis yra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES. Ekonominė situacija kelia susirūpinimą 27 proc. lietuvių (17 proc. europiečių), didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos – 20 proc. (27 proc. ES), energijos tiekimas – 18 proc. (16 proc. ES).
Paklausti apie dvi svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria jų šalis, 57 proc. respondentų Lietuvoje (45 proc. ES) nurodė didėjančias kainas, infliaciją ir pragyvenimo išlaidas (Lietuvoje 7 proc. punktais mažiau nei sausio-vasario mėn., ES atitinkamai 8 proc. punktais mažiau), tada ekonominę padėtį nurodė 22 proc. apklaustųjų Lietuvoje (18 proc. europiečių), sveikatą – 17 proc. Lietuvos gyventojų (14 proc. europiečių), tarptautinę padėtį – 15 proc. respondentų Lietuvoje (9 proc. europiečių).
2023 m. gegužės 31 d. – birželio 21 d. atliekant 2023 m. pavasario standartinę „Eurobarometro“ apklausą (EB 99) tiesiogiai apklausti 27 valstybių narių respondentai. Lietuvoje buvo apklausti 1 008, o iš viso ES – 26 425 asmenys.
