Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 2 d.


ŽEMĖS ŪKIS
Lietuviški grūdai šiemet gabenami sklandžiau, bet brangiau
BNS
Unsplash

Lietuvoje baigiantis javapjūtei, grūdininkai sako, kad grūdai per Klaipėdos uostą šiemet gabenami sklandžiai, o vagonų trūkumą kompensuoja greitesnis jų judėjimas. Be to, grūdų perdirbėjai skaičiuoja, kad pervežimas šiemet pabrango daugiau nei dešimtadaliu.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ kol kas neįvardino šių metų pervežimo apimčių – jos, pasak įmonės atstovės, paaiškės pasibaigus grūdų sezonui. Tačiau teigiama, kad šiuo metu aktyviai vyksta Lietuvoje užaugintų grūdų vežimas į Klaipėdos uostą.

„Šiais metais grūdų sezonas prasidėjo vėliau nei planuota, vis tik jis yra intensyvesnis, o pervežimai vyksta sklandžiau nei praėjusiais metais. Daugiausiai grūdų planuojama pervežti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais“, – BNS sakė LTG komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė.

Vagonų trūkumas kompensuojamas greitesniu darbu

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad nors javapjūtė vėlavo, tačiau šiemet anksčiau nei įprastai prasidėjo lietuviškų grūdų eksportas laivais ir Lietuva anksti pardavė didelius kiekius grūdų.

„Grūdų supirkimas ir pristatymas į uostą vyksta pakankamai sklandžiai, didelių eilių prie elevatorių nėra, kas būdavo istoriškai anksčiau“, – BNS sakė K. Šimas.

Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų trūkumą kompensuoja greitesne jų apyvarta, grūdų eksporto logistiką lengvina laisvesni keliai, nes nėra Baltarusijos tranzito.

„Vidutinis vagono apyvartumas trunka apytikriai apie penkias dienas ir šis terminas yra pagirtinas bei vienas geriausių Lietuvos grūdų eksporto istorijoje“, – sakė K. Šimas.

Prekių ir paslaugų žemdirbiams bei grūdų supirkimo įmonės „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis teigė, jog bendrovė su „Lietuvos geležinkeliais“ turi ilgalaikę sutartį, todėl problemų nepatiria, nors vagonų trūkumas – didelis iššūkis daugeliui kitų rinkos dalyvių.

„Sprendimas turėti ilgalaikes sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ nėra lengvas, todėl nuolat vertiname galimas rizikas ir šiuo metu jaučiame, kad rizikos pateisina priemones“, – BNS teigė S. Banelis.

Jis pastebėjo, kad ši problema didelė ir Latvijoje, kur taip pat yra didelis vagonų deficitas, nes beveik visas Latvijos geležinkelių parkas yra užstrigęs Ukrainoje ir negali patenkinti viso rinkos poreikio.

„Šios problemos jau tęsiasi ne vienerius metus ir Latvijoje būtini pokyčiai. Faktiškai ką mes darome dabar – tai gelbėjame Latviją, siųsdami į ją vagonus grūdams išvežti iš savo valdomų objektų“, – teigė S. Banelis.

Pasak jo, transporto trūkumas rinkoje taip pat didelis, nes daug Ukrainos krovinių gabenama nuo pasienio su Lenkija.

Eksportuotojai skaičiuoja, jog šiemet, palyginti su pernai, logistika geležinkeliais pabrango apie 12-13 proc. Pasak S. Banelio, pervežimų kainos sausuma padidėjo apie 30–40 proc. dėl išaugusių kuro kainų bei darbo užmokesčio.

LTG atstovė kalbėjo, kad lietuviški grūdai gabenami tiek „LTG Cargo“ grūdvežiais, tiek klientų išsinuomotais vagonais. Šiuo metu bendrovė turi apie 1,1 tūkst. grūdams gabenti pritaikytų ir Lietuvoje naudojamų vagonų – visi jie yra išnuomoti klientams.

„LTG Cargo“ pernai skelbė, kad įsigis dar 500 grūdvežių, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje, Baltarusijai ir Rusijai paskelbtų sankcijų poveikio ir pasikeitusios situacijos rinkoje, pirkimas buvo sustabdytas.

„Nepaisant to, šiemet siekiama dar aktyviau bendradarbiauti su klientais, efektyviau formuoti vagonų sąstatus – vienu kartu ir vienoje vietoje suformuojamas pilnas traukinio sąstatas, kuris be performavimo tarpinėse stotyse gabenamas tiesiai į Klaipėdos jūrų uostą, tokiu būdu užtikrinant greitesnius pervežimus“, – sakė K. Dzikaraitė.

Pernai į Klaipėdos uostą geležinkeliais buvo pervežta apie 2,3 mln. tonų lietuviškų gūdų. „LTG Cargo“ skaičiuoja, kad šiemet jų pervežimai pasieks praėjusių metų apimtis arba kiek daugiau.

Grūdų derlius – geresnis nei vidutiniškas

Grūdininkai sako, kad šių metų derlius – geresnis nei vidutiniškas bei didesnis nei pernai, tačiau kokybė vertinama prasčiau, nes trūksta saiko svorio, baltymo. Dėl to nuogąstaujama, kad gali būti sudėtingiau eksportuoti grūdus.

K. Šimas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos grūdų derlius sieks 7,2-7,5 mln. tonų.

„Pernai nukentėjome nuo sausrų ir derlius tesiekė tik 6,6 mln. tonų. O rekordiniais metais turėjome 8,2 mln. tonų derlių. Tačiau, palyginti su įprastais metais, šiemet kviečiuose žemesni baltymai ir daug smulkių grūdų. Matosi, kad ūkininkai šiemet tręšė nepakankamai, taupė trąšų sąskaita. Šių metų kviečių baltymai siekia apie 12,5 proc.“, – BNS sakė K. Šimas.

Anot jo, taip pat nedžiugina, jog didelė dalis kviečių turi mažą saiko svorį ir pagal tai priskiriami trečiai ar ketvirtai klasei. Teigiama, jog dėl to keičiasi ir Lietuvos grūdų eksporto kryptys.

„Dvejus metus Lietuvos grūdų didžiausios eksporto kryptys buvo Nigerija, Ispanija, Pietų Afrikos Respublika, Saudo Arabija. Šiais metais šias kryptis gali pakeisti Alžyras, Marokas arba kitos šalys, kuriose Lietuva konkuruos su žemesnio baltymingumo kviečiais“, – sakė K. Šimas.

„Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas teigė, kad šiemet derlingumas buvo neblogas, visų grūdų derlius yra artimas 2020 metų rezultatams ir turėtų siekti apie 7,5–7,8 mln. tonų. Tačiau kokybė, anot jo, labai įvairi.

„Problema ta, kad šiemet turėsime mažiau aukštos kokybės kviečių, antros klasės kviečiams trūksta saiko svorio ir glitimo. Tai rodo, kad ūkininkai galbūt naudojo mažiau trąšų, o kviečiams bręstant trūko saulės, todėl jų baltymo ir glitimo rodikliai yra žemesni“, – BNS sakė S. Banelis.

„Kitų kultūrų, tokių kaip miežiai, kvietrugiai, kokybė ir derlingumas šiemet buvo geras“, – teigė jis.

S. Banelis pastebėjo, kad nedžiugina Lietuvos ir Latvijos ūkiuose užaugintas rapsų derlius. Anot jo, šiemet iš hektaro vidutiniškai prikulta apie 2,5–2,7 tonos, kai įprastai stipriuose ūkiuose buvo nuimamas apie 4 tonų iš hektaro derlius.

„Nors sezono pradžioje buvo daug optimizmo dėl gero rapsų aliejingumo, tačiau šiemet jo rodikliai yra identiški kaip ir pernykščio derliaus – siekia šiek tiek daugiau nei 45 proc. sausoje medžiagoje“, – sakė S. Banelis.

Pasak jo, įprastai kasmet „Linas Agro“ aukštos kokybės grūdai sudarydavo apie 20–25 proc. visų superkamų grūdų, o šiemet jų kiekis sieks vos 5–10 proc. Pašarinių grūdų kokybė taip pat yra prastesnė, todėl jų eksportavimas taip pat kol kas neaiškus, nors Europoje ir juntamas pašarinių grūdų trūkumas.

Iššūkis – išauginti kokybišką derlių

Supirkėjai skaičiuoja, kad jei šiemet derlius bus apie 7,5–8 mln. tonų, o Lietuvos vidaus suvartojimas siekia apie 3 mln. tonų, tai eksporto dalis gali siekti apie 4–5 mln. tonų. Didžiąją dalį sudarys kviečiai, rapsai, miežiai.

Pasak S. Banelio, grūdų kainos išsilaikys nestabilios, o kai veiklą dėl išaugusių dujų kainų stabdo stambios trąšų gamybos įmonės ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse, žemės ūkio perspektyvos nedžiugina.

„Tikėtina, kad trąšų kainos dar labiau augs, gali atsirasti jų ženklus trūkumas rinkoje, tad kitą sezoną galime susidurti su dar žemesne grūdų kokybe, kurią lems mažesnis trąšų naudojimas. Kitąmet ūkininkų laukia nemenkas iššūkis suvaldyti šią situaciją ir išauginti kokybišką derlių“, – sakė S. Banelis.

Pasak jo, supirkėjams tampa sudėtinga ateičiai planuoti ir sudaryti išankstines sutartis su pirkėjais.

„Dabar nemaži grūdų srautai į užsienio rinkas vėl pradėjo keliauti iš Ukrainos, pirkėjai taip pat ima aktyviau domėtis ir rusiškais grūdais, kurių kaina yra 30 JAV dolerių už toną mažesnė. Europietiški grūdai praranda pirkėjų susidomėjimą ir konkurencingumą“, – teigė S. Banelis.

„Lietuva ir Latvija visuomet garsėjo kaip aukštos kokybės grūdų eksportuotojai, o šiemet mūsų derlius – standartinis, kaip ir Prancūzijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, tad mums tenka konkuruoti rinkoje ypač įtemptomis sąlygomis“, – pridūrė jis.

K. Šimas kalbėjo, kad būtina įvertinti tai, jog grūdai sausi ir ūkininkai, turintys galimybes, gali rinktis sandėliuoti pas save ir parduoti grūdus vėliau.

„Šiandieninis kainų kritimas ūkininkus išgąsdino ir akivaizdu, kad jie nori diversifikuoti riziką, dalį grūdų pasilikdami vėlesniam laikui. Iki pat javapjūtės pradžios, kviečių kaina biržose krito apie 100 eurų, rapsų – 220 eurų. Antrasis kritimas fiksuotas, kuomet atsivėrė Ukrainos eksportas jūra. Rinkos į tai sureagavo labai drastiškai. Kas bus toliau, sunku pasakyti“, – teigė asociacijos prezidentas.

Paprastai per Klaipėdos uostą eksportuojama virš 80 proc. visų eksportuojamų lietuviškų grūdų.

2022 08 29 09:27
Spausdinti