Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 16 d.


LOGISTIKA
Lietuviški grūdai spragų geležinkelyje ir uoste neužkaišys
BNS
BNS foto

Lietuvos grūdų augintojai pripažįsta, kad yra galimybė daugiau produkcijos eksportuoti „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) ir per Klaipėdos uostą, nors abejoja, ar dabartinėmis sąlygomis būtų galima perimti eksportuotojus iš Latvijos uostų.

Susisiekimo ministerija vasarį pradėjo diskusijas su šalies verslo atstovais, tarp jų – ir grūdų augintojais, kaip didinti šalies konkurencingumą kaimyninių valstybių atžvilgiu, išlaikyti vietinius krovinius ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas naudotis vieninteliu Lietuvos uostu ir transporto sistema.

Kalbama apie galimybes pritraukti naujų lietuviškų krovinių, kurie galėtų bent iš dalies kompensuosi dėl geopolitinių įvykių patiriamus uosto ir geležinkelio praradimus: vien „Belaruskalij“ trąšų per metus buvo pervežama ir kraunama apie 11 milijonų tonų, o dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje laukia dar didesni praradimai.

Lietuvos grūdų augintojų atstovai teigiamai vertina tokį valstybės dėmesį, tačiau abejoja, ar dėl to ūkininkai staiga pakeis partnerius logistikos grandinėje.

Krovos tarifų mažinti neužteks

Susisiekimo ministras Marius Skuodis su pramonininkais, LTG, Klaipėdos uosto ir kitų verslo organizacijų atstovais vasarį aptarė, kaip kompensuoti tranzitinių krovinių praradimus, įskaitant tarifų mažinimą ir subsidijas geležinkelių infrastruktūrai.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovų teigimu, pastaruoju metu aktyviau domimasi žaliavos išvežimo sąlygomis per Klaipėdos ir Rygos uostus, lyginamos jų krovos kainos, tačiau galutiniai sprendimai dėl eksporto krypties priimami ne dėl to.

„Tie tarifai uostuose gali būti kokie tik nori, bet šiaurės Lietuvos, pavyzdžiui, Pasvalio, gamintojai veš per Rygą, o ne per Klaipėdą. Lygiai taip pat būtų sunku perkalbėti iš Kėdainių vežti ne per Klaipėdą, o per Rygą. Logistikos kaštai skaičiuojami labai atidžiai. Yra tų pilkų zonų, kurias būtų galima traukti į vieną ar į kitą pusę, pavyzdžiui, Šiaulių apylinkių ūkininkai“, – BNS sakė asociacijos administracijos direktorė Ieva Bastienė.

Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Antanas Šimelis sako, kad būtinos tam tikros sąlygos, o svarbiausia – ir finansinė nauda, kad Lietuvos gamintojas teiktų pirmenybę LTG ir Klaipėdos uostui.

„Čia laisva rinka, negalima dirbtinai priversti kažko elgtis vienaip ar kitaip. Komercija ir konkurencija diktuoja verslų pasirinkimus, tarifų politika galėtų keistis ir būti skaičiuojama pagal pasikeitusias aplinkybes, kad arčiau Rygos įsikūrusioms Lietuvos žemės ūkio bendrovėms būtų finansiškai palankiau naudotis Klaipėdos uostu“, – BNS sakė A. Šimelis.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad renkantis uostą kaštai yra svarbiausias faktorius.

„Visi suinteresuoti kuo daugiau uždirbti ir jeigu jie mato naudą ta kryptimi, tai ja ir naudosis. Jeigu kainodaros ir kaštų atžvilgiu būtų patrauklesnis Klaipėdos uostas, važiuotų čia. Galbūt dalį ir tų krovinių būtų galima nukreipti, dar yra tam tikrų segmentų, kuriuos galima pritraukti ir iš tos pačios Latvijos“, – sakė V. Šileika.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos duomenimis, 2021 metais jame perkrauta 3,34 mln. tonų grūdų. Lietuviškos kilmės grūdų pernai iš šalies eksportuota 3,4 mln. tonų, rodo Statistikos departamento BNS pateikti duomenys. Anot V. Šileikos, visi dabartiniai grūdų perkrovimo pajėgumai neišnaudojami, jei reikėtų, galima juos padidinti.

„Pajėgumai pilnai išnaudojami nėra, tik derliaus nuėmimo pradžioje, kai daug kas eksportuoja per Klaipėdą. Bet didesniems kiekiams uostas yra pasiruošęs. Jeigu jie reikšmingai, milijonais tonų augtų, reikėtų papildomų investicijų, infrastruktūros“, – teigė asociacijos vadovas.

V. Šileika anksčiau yra sakęs, kad uoste nelikus „Belaruskalij“ trąšų, jame veikiančios krovos kompanijos gali aktyviau konkuruoti dėl grūdų ar kitų produktų.

Kalio trąšas krovusio Birių krovinių terminalo pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis BNS taip pat yra minėjęs, kad bendrovės pajėgumai gali būti pertvarkyti grūdų krovai. Tačiau praėjusią savaitę bendrovė pranešė, kad neribotam laikui stabdo veiklą ir atleidžia visus darbuotojus.

Neabejoja Klaipėdos uosto pranašumu

Anot Grūdų augintojų asociacijos administracijos direktorės I. Bastienės, grūdų augintojus į savo pusę patraukti būtų galima ne mažinant tarifus uoste, o pasiūlius išskirtinių paslaugų.

„Terpės konkuravimui yra, bet ne per tarifus, reikėtų pasiūlyti kažką ypatinga. Gal tai galėtų būti laikymo, kokybės patikros sąlygos ar dar kas nors“, – sakė I. Bastienė.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V. Šileika teigia, kad Klaipėdos uostas regione konkurentus lenkia dėl daugelio priežasčių, įskaitant ir sandėliavimo paslaugas.

„Klaipėdos uostas yra visomis prasmėmis konkurencingesnis, pradedant infrastruktūros išvystymu ir paslaugų kokybe, ir kainodara. Geros krovinių laikymo sąlygos, ilgi nemokamo sandėliavimo laikotarpiai, jie būtini norint užmegzti ir išlaikyti ilgalaikius ryšius“, – kalbėjo V. Šileika.

Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas A. Šimelis sutinka, kad palyginti su kaimyniniais uostais Klaipėda užima geras pozicijas dėl infrastruktūros.

„Nereikia didelių investicijų į patį uostą, reikia tik adaptuoti sąlygas ir atlikti paralelinius veiksmus, o tada, manau, ir erdvės konkuravimui atsirastų“, – sako A. Šimelis.

Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad lietuviški grūdai yra svarbus krovinys, tačiau dalis jų eksportuojama per Latviją.

„Bent iki šiol Lietuvos ekonomika ir eksportas augo, apie 60 proc. eksporto išvyksta per Klaipėdos uostą, o žemės ūkio produkcija, grūdai bendram krovinių tonažui yra mums labai svarbūs. Šiandien tikrai yra taip, kad dalis šiaurės Lietuvos grūdų išvažiuoja į Latvijos uostus, nes taip patogiau, Liepoja netoli“, – BNS sakė A. Latakas.

Jis sutinka, kad geležinkelių tarifų korekcija galėtų padėti konkuruoti su kaimynine šalimi.

„Tame susitikime su ministru buvo atkreiptas dėmesys, kad norint amortizuoti geležinkelių tarifų kilimą jie neturi būti didesni nei Latvijoje. Jeigu išvežimo geležinkeliu kaina yra nepatraukli, tai, be jokios abejonės, tie kroviniai važiuos kitur. Uosto direkcija ir bendrovės turi bendrą tikslą – kad būtų patrauklios galimybės lietuviškam kroviniui atvykti į Klaipėdą“, – kalbėjo uosto vadovas.

Geležinkeliai – patrauklūs, bet nepritaikyti

I. Bastienė taip pat sako, kad ūkininkai mielai vežtų geležinkeliais, tačiau ne visi turi tokią galimybę dėl ribotos infrastruktūros.

„Žinoma, kad ūkininkai norėtų grūdus vežti geležinkeliu, bet trūksta pakrovimo į vagonus stotelių, dabar tik iš specializuotų elevatorių galima krauti“, – BNS sakė ji.

Kad Lietuvos geležinkelius reikėtų labiau pritaikyti vežti daugiau šalyje užaugintų grūdų, pritarė ir A. Šimelis.

„Tai intermodalumo klausimas ir kiti sprendimai. Juk vagonas negali bet kur sustoti, ne visur galimas patogus aptarnavimas. O tai tam tikri kaštai. Klausimas, kiek lengvai logistinė grandinė grūdinių kultūrų gali būti pritaikoma tam srautui. Su tuo reikia dirbti, galima pabandyti išnaudoti pajėgumus, o tada ir paklausa atsiras. Lietuvoje tikrai yra verslų, kurie pakankamai rimtai ir sėkmingai su žemės ūkiu dirba, manau, kad dabartines šalies galimybes jis išnaudotų“, – kalbėjo A. Šimelis.

Valstybės įsitraukimą vertina teigiamai

Valstybės bandymą ieškoti bendrų sprendimų verslas sveikina – grūdų augintojų atstovai teigia, kad ūkininkai yra nepelnytai užmiršti.

„Gerai, kad šio sektoriaus verslas tapo įdomus, kalbama apie pagalbą jam. Visada sakėme, kad sektorius įdomus, jo potencialas neišnaudotas. Juk šalies ekonomika prasideda nuo žaliavos. O tos žaliavos Lietuvoje – ne tiek jau ir daug: grūdai ir pienas. Tačiau kai kalbamės su žemdirbiais, į mus atsisukama tik per krizes“, – kalbėjo I. Bastienė.

Ministerijos norą kartu su privačiu sektoriumi ieškoti bendrų sprendimų A. Šimelis vadina teisingu ir mano, kad tokia valstybės pozicija gali būti naudinga visiems.

„Labai gerai, kad kaip šeimininkas rūpinasi ir savo tiesioginiu, ir lietuvišku privačiu verslu. Dialogas visada buvo, tačiau tarpinės pozicijos skirdavosi, kai kuriose iš jų daugiau galimybių turėjo LTG, tačiau nauja realybė bendrovei tapo iššūkiu, o privačiam verslui atsirado daugiau galimybių. Tokių didelių bendrovių, kaip LTG, inercija yra kliuvinys šiuo atveju, negalimi greiti sprendimai ir persiorientavimas, bet pats faktas, kad norima kalbėtis, girdėti, ieškoti bendrų sprendimų yra labai geras ir teisingas požiūris, nes kai dvi pusės dėl ko nors nori susitarti, paprastai susitaria“, – BNS sakė A. Šimelis.

V. Šileika teigia, kad kalbos su Vyriausybės atstovais gali padėti išlaikyti konkurencingumą, tačiau jis netiki, kad lietuviški kroviniai atsvers praradimus dėl geopolitinių įvykių.

„Praradimai yra pernelyg dideli, nemanau, kad juos būtų galima kompensuoti lietuviškais kroviniais. Reikia žiūrėti, kaip išlaikyti vietinius krovinius ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas naudotis uostu ir transporto sistema“, – sako V. Šileika.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 03 07 09:28
Spausdinti