Meniu
Prenumerata

penktadienis, lapkričio 22 d.


Lietuvoje auga ne tik algos, bet ir kainos
BNS
(BNS nuotr.).

Lietuvoje įsibėgėjusi infliacija, skatinama sparčiai augančių atlyginimų, didina pagreitį, o kainų ir atlyginimų augimas įgauna vadinamosios infliacijos spiralės požymių, teigia „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Susidaro užburtas ratas, kuomet kainas aukštyn veja kylantys atlyginimai, o kelti juos darbdavius verčia augančiomis kainomis nepatenkinti darbuotojai. Šios karuselės pagreitį didina neefektyvumo pleištai darbo rinkoje, politinės minimalios mėnesinės algos korekcijos ir tam tikrų maisto produktų infliacija“, - komentare žiniasklaida teigė I. Genytė-Pikčienė. Statistikos departamento duomenimis, rugsėjį metinis vartojimo kainų augimas siekė 4,8 proc. ir buvo 0,4 proc. didesnis nei rugpjūčio mėnesį. Anot „Luminor“ analitikės, pagal šį rodiklį Lietuva nežymiai lenkia kaimynines šalis, o visos ES vidurkį viršija net 2,7 karto. „Priešingai nei kitose brandesnėse ES šalyse, Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse kainų spurtą lemia ne tik didėjančios vartojimo paklausos veiksnys. Labiausiai infliaciją kursto sparčiai kylantys atlyginimai. Antrą ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje šoktelėjo beveik 9 proc. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, kai tuo tarpu vidutiniškai euro zonoje atlyginimų augimas tesiekė 2 proc.“, - aiškino I. Genytė-Pikčienė. Specialistų emigracija verčia didinti algas likusiems Jos teigimu, neslopstanti emigracija ir dėl to susiformavęs ženklus kvalifikuotos darbo jėgos nepriteklius rinkoje verčia darbdavius didinti darbo užmokestį. Ši tendencija užprogramuota tęstis, nes darbo rinkos disproporcijos – ilgalaikė struktūrinė problema, kurią išspręsti labai sudėtinga. „Darbo jėga senka dėl ženklaus emigrantų srauto kiekvieną mėnesį. Net ir kiek geresni atvykstančiųjų į šalį duomenys šių praradimų nekompensuoja. Be rinkos dėsnių, darbo užmokesčio kartelę aukštyn kilstels ir numatomas minimalios mėnesinės algos padidinimas nuo 2018 metų. Tad galo darbo užmokesčio augimo distancijai nematyti“, - tvirtino „Luminor“ analitikė. Pasak jos, dėl šių priežasčių brangsta visas vartotojų krepšelis, bet ypatingai kyla paslaugų kainos, nes paslaugų verslo kainodaroje darbo užmokestis yra viena stambiausių sąnaudų eilučių. „Paslaugos Lietuvoje rugsėjo mėnesį per metus pabrango 6 procento. Nors ir čia visos trys Baltijos šalys pirmauja ES, bet pagal šį rodiklį Lietuvos atotrūkis nuo ES vidurkio dar didesnis. Estijoje paslaugų kainos kyla šiek tiek lėčiau, o Latvijos paslaugų infliaciją viršijame dvigubai. Žinoma, tam įtakos turi faktas, kad paslaugų kainos tiek Latvijoje, tiek Estijoje dar vis aukštesnės nei Lietuvoje“, - sakė I. Genytė-Pikčienė. Jos teigimu, Lietuvoje įsisukusi atlyginimų-infliacijos pasiutpolkė jau turi makroekonominių pasekmių - dėl spartaus kainų augimo pradėjo keistis namų ūkių lūkesčiai ir elgsena. „Akivaizdu, kad brangstant prekėms ir paslaugoms gyventojų vartojimo apetitas bjūra. Tą iliustruoja operatyvūs mažmeninės prekybos duomenys. Vasaros mėnesiais mažmeninės prekybos apyvartų apimtys palyginamosiomis kainomis teaugo vidutiniškai 3 proc., kai pirmąjį pusmetį stebėjome dukart spartesnę plėtrą. Tai lėmė prekybos ne maisto prekėmis išsikvėpimas. Gyventojai, kylant kainoms, buvo priversti nedidinti tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimo apimčių, ar net vartojimą apribojo“, - aiškino „Luminor“ analitikė. Anot jos, vartojimas pastaraisiais metais buvo viena kertinių Lietuvos ūkio plėtros kolonų, tačiau įsiliepsnojusi infliacija ją ima klibinti, tad teks kliautis kitais augimo lokomotyvais. Atsigavo išorės paklausa „Gera žinia ta, kad atsigavusi išorės paklausa būtent šiemet aukštyn timptelėjo Lietuvos eksporto rodiklius, o beįsibėgėjantis ES struktūrinių fondų įsisavinimas pastūmės investicijų garvežį. Taigi, apibendrinant, infliacijos proveržis mūsų šių metų BVP prognozei reikšmingos įtakos daryti neturėtų“, - teigė I. Genytė-Pikčienė. Vis tik, pasak jos, dėl infliacijos-atlyginimų augimo spiralės Lietuva praranda konkurencinius pranašumus ir tarptautinėje arenoje, nes brangsta eksportuojamos prekės ir paslaugos. Tai ilgainiui gali pradėti kaišioti pagalius į ratus ir Lietuvos eksporto lokomotyvui. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama. 
2017 10 09 18:08
Spausdinti