BNS fotoPokyčiai Ekonomikos vargo indekse: Lietuvos poziciją gelbėja prastėjanti situacija kitose šalyse.
2021 m. ketvirto ketvirčio duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pasikeitė. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pranešime spaudai skelbia, kad iš didžiausią vargą patiriančių valstybių trejetuko Lietuva išsivadavo ir užėmė šeštą vietą. Pokyčius lėmė ne tiek gerėjanti mūsų situacija, kiek prastėjanti kitų šalių ekonominė būklė.
Skaičiuojamas kaip suminis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, nedarbo lygio ir infliacijos rodiklis, Ekonomikos vargo indeksas leidžia atsakyti į klausimą, kaip gyvena šalies ekonomika.
„Kuo indekso vertė aukštesnė, tuo daugiau sunkumų patiria šalies ekonomika: BVP auga lėčiau, didėja nedarbas ir kyla kainos. Panašiai situaciją galima apibūdinti ir Lietuvoje: mus kamuoja bene didžiausia infliacija Europoje, nedarbo lygis praktiškai nemažėja, ekonomikos augimas išlieka lėtas. Pagal šiuos rodiklius vertinama stagfliacijos rizika“, – teigia LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
2021 m. pabaigoje Lietuvos BVP augo 1,3 proc. ir viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį – 0,5 proc. Šalies nedarbo lygis išlieka stabilus – 7 proc., tačiau didesnis nei vidutiniškai ES – 6,5 proc. Lemiamu nedarbo veiksniu išlieka didėjantys nedarbo spąstai – 106 proc., palyginti su 74 proc. ES vidurkiu. Visgi turime pozityvią atsvarą: didėjantis laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje rodo reikšmingą potencialą spartinti BVP kūrimą ir kartu sulaiko nedarbo augimą.
Pagrindiniu ekonominio vargo veiksniu tapo kainų augimas, kuris ketvirtajame ketvirtyje buvo 4 proc., kai europiečiai vidutiniškai patyrė 1,8 proc. infliaciją. „Matome, kad 2022 m. pradžioje ketvirtinis kainų augimas Lietuvoje buvo 6,2 proc. Jei tempas išliktų panašus, metinis kainų augimas pasiektų net 24 proc.“, – sakė LLRI prezidentė. „Nuo stagfliacijos mus kol kas gelbėja ypatingas rinkos potencialas, kuris saugo mus nuo nedarbo augimo ir leidžia kurti daugiau BVP, o galimybės atsitiesti priklausys nuo darbo rinkos atvirumo, sąlygų investuoti ir didinti ūkio produktyvumą“.
Mažėjant regiono patrauklumui, šios sąlygos, LLRI teigimu, tampa itin svarbios.
Mažiausiai ekonomiškai vargstančios šalys 2021 m. ketvirtajame ketvirtyje buvo Danija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Šveicarija, Vokietija. Kiek didesnį vargą nei Lietuva patyrė Graikija, Ispanija, Italija, Airija ir Latvija.
Ekonomikos vargo indeksą 1970-aisias sukūrė amerikiečių ekonomistas Arthuras Okunas, o vėliau patobulino taip pat amerikiečiai Robertas Barro bei Stevas Hanke. Į šalies ūkio padėtį jis leidžia pažvelgti iš šalies ir atveria kelią diskusijai, kaip spręsti ją kamuojančias problemas.
