UnsplashVisas Lietuvos aludarių pagamintas alus, kuris buvo išvežtas į barus, restoranus, aludes ir kitas viešojo maitinimo įstaigas iki jų uždarymo paskelbus karantiną, gamintojų buvo susigrąžintas ir sunaikintas.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas Alfa.lt teigė, kad už šį alų iš barų pinigų nereikalavo – suprato, kad taip elgtis būtų neetiška.
„Susigrąžinome viską ir išpylėme, kaip dera, pagal utilizacijos reikalavimus, nes baigėsi alaus galiojimo laikas“, – sakė S. Galadauskas.
Pasak Lietuvos aludarių gildijos vadovo, gamintojai buvo priversti sunaikinti apie 6–7 mln. litrų alaus. Tai maždaug 10 proc. vieno mėnesio, arba 2–3 proc. metinio, alaus pardavimo Lietuvoje.
Kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas atšauktas po trijų mėnesių – nuo birželio 17 d. Karantino metu viešojo maitinimo įstaigų veikla šalyje buvo uždrausta.
Praradimą kompensavo mažmeninė prekyba
Prancūzijos aludarių asociacija gegužės pradžioje skelbė, kad dėl koronaviruso pandemijos uždarytų aludžių, barų ir restoranų teks sunaikinti apie 10 mln. litrų alaus, kurio tinkamumo vartoti laikotarpis baigėsi.
„Staigus aludžių, barų ir restoranų uždarymas, turistinės veiklos sustabdymas ir visų festivalių bei kitų viešųjų renginių atšaukimas lėmė, kad daugiau kaip 10 mln. litrų alaus taip ir nesurado vartotojų“, – teigė šalies aludarių asociacija.
Pasak žiniasklaidos, daugiau kaip dviejų trečdalių Prancūzijos alaus daryklų pajamos nuo kovo vidurio krito mažiausiai perpus.
„Visur, kur karantinas praėjo, tas pats vyko“, – komentavo S. Galadauskas.
Šiuo metu alaus vartojimas Lietuvoje, ypač mažmeninėje prekyboje, pasak gildijos prezidento, atsigauna.
„Gegužės mėnesį buvo visai neblogi rodikliai. Praradimą baruose kompensavo mažmeninė prekyba. Balandžio mėnesį alaus pardavimas Lietuvoje krito 3 proc. Turint omenyje, kad viešojo maitinimo sektorius sudaro apie 10 proc. viso pardavimo, tai labai neblogas rezultatas. Jeigu skaičiuotume, kad dešimtadalis pardavimo vietų neveikė, 7 proc. kompensavo pardavimo padidėjimas mažmeninėje prekyboje. Neblogai dirbo interneto prekyba“, – dėstė S. Galadauskas.
Vis dėlto jis nesiryžo kategoriškai tvirtinti, kad per karantiną lietuviai daugiau alaus vartojo namuose. „Sunku pasakyti, greičiausiai taip“, – svarstė aludarių gildijos vadovas.
Lietuvos aludarių pajamos per karantiną, S. Galadausko skaičiavimu, krito maždaug 15 proc.
„Turėkite omenyje, kad už tą alų, kurį gamintojai parsivežė iš barų ir restoranų, niekas nieko nekompensavo. Gamintojai patyrė sąnaudų, o pardavimas neįvyko. Bet valstybė alų, kurį susigrąžinome, skaičiuoja kaip parduotą produktą. Tiesa, galbūt pavyks susigrąžinti akcizą“, – sakė S. Galadauskas.
Neaišku, kiek mažėja alaus vartojimas
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, alkoholio suvartojimas mažėja šeštus metus iš eilės.
S. Galadauskas sakė, kad ne išimtis ir alus – šio produkto vartojimas Lietuvoje nuolat mažėja.
Vis dėlto gali būti, kad lietuviai alų geria kaip gėrę, tiesiog jo daugiau perka ne savame krašte, o Latvijoje ir Lenkijoje.
Komentuodamas oficialią statistiką, S. Galadauskas svarstė, jog bendras alkoholio suvartojimas sietinas su gyventojų skaičiaus mažėjimu Lietuvoje. Bet lėmė ir kitos priežastys. Antai 2017 m. alaus akcizas padidėjo 112 proc. Alaus kaina Lietuvoje tais metais vidutiniškai šoktelėjo 28 proc.
„Atsirado pasienio prekyba. Latvijoje lietuviai pirkdavo labai daug alaus. Ne tik grįždami iš Latvijos, bet ir specialiai važiuodavo per sieną nusipirkti alaus. Buvo sukurtos ištisos alkoholio parduotuvės prie Latvijos ir Lietuvos sienos. Ir Lenkijoje alus pigesnis. Vartojimas galėjo mažėti ir dėl įvairių ribojimų. Dabar po truputį vartojimas stabilizuojasi, bet nuo labai sumažėjusios bazės“, – svarstė S. Galadauskas.
Vis dėlto Aludarių gildijos prezidentas neatmetė galimybės, kad alaus vartojimas Lietuvoje nemažėja, tiesiog dėl kainų ir mokesčių skirtumų lietuviai šio nuo seno mėgstamo gėrimo daugiau perka iš kaimynų.
„Visiškai teisingai, – su Alfa.lt prielaidomis sutiko S. Galadauskas. – Tikėtina, kad vartojimas gal kažkiek mažėja, nes keičiasi įpročiai (jaunimas mažiau vartoja), bet labai daug suvartojama atsivežtinio alaus. Aš pats važiuodamas iš Rygos specialiai sustodavau tose alkoholio parduotuvėse prie sienos, klausdavau, ką perka. Atsakydavo, kad daugiausia alų.“
„Draudžiant prasilenkta su sveiku protu“
Seimas birželio 30 d. kelių balsų persvara pritarė grupės parlamentarų siūlymui sušvelninti prekybą silpnuoju alkoholiu. Nuo rugpjūčio 1 d. 15 laipsnių silpnumo alkoholiu bus galima prekiauti paplūdimiuose įrengtose nestacionariose viešojo maitinimo vietose.
Už tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė taip pat du.
Iš valdančiųjų balsavime nedalyvavo visi 8 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai ir 39 valstiečiai.
Prekyba silpnuoju alkoholiu paplūdimiuose bus galima savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu. Draudimas paplūdimiuose prekiauti stipriuoju alkoholiu ir jį vartoti toliau galios.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas sveikina Seimo žingsnį. „Vertinu teigiamai. Tai sveiko proto žingsnis, nes draudžiant buvo prasilenkta su sveiku protu“, – sakė S. Galadauskas.
