Meniu
Prenumerata

pirmadienis, vasario 26 d.


LIETUVOS ATVYKSTAMASIS TURIZMAS
Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna: iki spalio šalį jau aplankė 1,1 mln. užsieniečių
ELTA
Marius Morkevičius/ELTA
Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna.

Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. Pasak jo, nors Lietuvą dar aplanko mažiau užsienio keliautojų nei iki 2019 m., šalies turizmo eksporto vertė, tikėtina, šiemet bus panaši kaip iki pandemijos.

„Turizmo sektorius atsigauna, užsienio turistų skaičiai tikrai auga. Turbūt ne taip greitai kaip norėtume, bet matome tikrai pakankamai aiškią tendenciją“, – pirmadienį Seime, konferencijoje „Ko reikia Lietuvos turizmo sektoriui“ sakė K. Žemaitis.

Jo pateiktais Lietuvos banko duomenimis, kelionių eksporto vertė pirmąjį 2023 m. pusmetį sudarė 700 mln. eurų. Jei panašios apimtys išliks ir liepą–gruodį, atvykstamasis turizmas sugeneruos daugiau pajamų nei iki pandemijos, pažymėjo viceministras.

„Likusių ketvirčių statistikos neturime, bet jei (...) pirmų dviejų ketvirčių skaičius išvedame į trečią ir ketvirtą, turime situaciją, kuomet atvykstamojo turizmo sugeneruojamos pajamos yra didesnės nei iki pandemijos“, – sakė K. Žemaitis.

„Galime diskutuoti apie infliaciją, kylančias paslaugų kainas ir kt. Bet akivaizdi tendencija ta, kad turizmo sektorius ekonomine prasme pradeda generuoti labai panašius skaičius, kokie buvo iki pandemijos – su mažesniais turistų srautais“, – teigė jis.

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova sakė, kad užsienio turistų skaičius Lietuvoje auga lėtai, šių metų sausį–spalį siekė 70 proc. 2019 m. lygio – į šalį atvyko 1,1 mln. užsienio keliautojų.

„Jau esame pasiekę (visų – ELTA) praeitų metų skaičius. Prognozuojame, kad iki metų pabaigos jie augs dar 14 proc. ir turėsime apie 1,3 mln. turistų“, – konferencijoje sakė O. Gončarova.

43 proc. viso užsienio turistų atvyksta iš Lenkijos (14 proc.), Baltarusijos, Vokietijos (po 11 proc.), Latvijos (10 proc.). „Pagrindinės mūsų rinkos yra kaimyninės rinkos“, – teigė „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.

„Su Baltarusija nedirbame, bet jie keliauja taip, kaip keliauja. Tyrimai rodo, kad daugiausia jie lankosi Vilniuje ir čia praleidžia didžiausią laiko dalį. Skirdami laiko ne tik pažintiniam turizmui, bet ir apsipirkimams“, – pažymėjo ji.

Dar apie 5–6 proc. visų užsienio turistų sudaro keliautojai iš Jungtinės Karalystės, JAV, Estijos, Ukrainos. 32 proc. turistaujančiųjų Lietuvoje ir kitų šalių piliečiai. Pasak O. Gončarovos, džiugu, jog vis dažniau Lietuvą ir kitas Baltijos šalis atranda JK ir JAV keliautojai.

Savo ruožtu Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė konferencijoje sakė, jog dabar Lietuvą aplanko apie 40 proc. mažiau užsieniečių nei iki pandemijos.

„Turėtume kalbėti apie ne didesnį kaip 60 proc. atsistatymą. O tai yra labai žemas rodiklis“, – teigė Ž. Gavelienė. Turizmo sektoriaus atstovės teigimu, į atvykusių statistiką įtraukiami ir, pavyzdžiui, Lietuvoje dislokuoti kariai, kiti asmenys, kurie „galbūt ne savo noru čia keliauja“.

Tuo metu vietinis turizmas, O. Gončarovos teigimu, išlieka maždaug penktadaliu aktyvesnis nei prieš pandemiją. „Vietiniai turistai labai pagelbėjo. Nors sienos jau atidarytos“, – pažymėjo „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.

Viceministras K. Žemaitis taip pat sakė, kad Lietuvos turizmo sektoriaus augimas išlieka neapibrėžtas, pirmiausia dėl geopolitinės įtampos regione, be kita ko, ir karinio konflikto Izraelyje, kadangi šios šalies turistai iki šiol buvo gana į Lietuvą atvykstančių keliautojų grupė.

O. Gončarova antrino, jog dėl esamos geopolitinės situacijos svarbu ieškoti naujų atvykstamojo turizmo rinkų. Jos teigimu, „Keliauk Lietuvoje“ šiuo metu dirba su 15 rinkų, tačiau rasti naujų su turimais ištekliais agentūrai sunku.

Ji dar akcentavo, jog Lietuvai trūksta patogaus oro susisiekimo, esą šalyje dominuoja pigių skrydžių bendrovės.

„Tai daro didelę įtaką kelionių organizatoriams, kurie dirba su grupėmis ir kuriems reikalingi klasikiniai oro vežėjai“, – kalbėjo O. Gončarova, pridūrusi, jog turizmo eksportą neigiamai paveikia ir infliacija, aukštos palūkanos bei brangstančios paslaugos.

Vis dėlto, anot viceministro, Lietuvos patrauklumą užsienio turistams gali skatinti klimato kaita (nes oro sąlygos Lietuvoje švelnesnės nei piečiau esančiuose regionuose), taip pat – neperkrauta Lietuvos turizmo sistema.

„Vis dar išlaikome pakankamai gerą kainos ir kokybės rodiklį“, – teigė K. Žemaitis.

2023 12 11 12:40
Spausdinti