Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


„BALTCAP“ EPOPĖJA
Lietuvos bankas dėl „BaltCap“ atsakomybę permeta Estijai
BNS
Dainius Labutis/ELTA

Už privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ir jos fondų priežiūrą yra atsakinga Estijos priežiūros institucija, sako Lietuvos banko (LB) atstovas, komentuodamas atvejį, kai „BaltCap Infrastructure Fund“ buvęs partneris Šarūnas Stepukonis įtariamas pasisavinęs ir pralošęs daugiau nei 30 mln. eurų fondo įmonių lėšų.

Anot Vaido Cibo, Lietuvos centrinis bankas tik prižiūri pinigų plovimo prevenciją bei pensijų fondus, investavusius į „Baltcap“ fondą.

„Mes kalbame apie fondą, iš kurio yra dingę pinigai. (...) Tą fondą valdo įmonė, kuri registruota Estijoje. Čia gali būti įvairių nesusikalbėjimų, nes „BaltCap“ struktūra pakankamai komplikuota, yra daug įmonių, galbūt kartais įvyksta nesusikalbėjimas, nes kalbama apie skirtingas įmones“, – žurnalistams trečiadienį sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius V. Cibas.

„Yra „BaltCap“ įmonė, kuri turi licenciją, ji gauta pernai rudenį ir yra kita įmonė, kuri neturi licencijos, ji registruota Estijoje ir būtent šita įmonė (...) valdo infrastruktūros fondą, iš kurio dingo pinigai. Už valdymo įmonių priežiūrą, fondų priežiūrą atsakinga Estijos priežiūros institucija“, – pridūrė jis.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS yra patvirtinęs, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per finansinių technologijų įmonės „Paysera“ sąskaitas. Pastaroji teigė, jog anksčiau tyrė Š. Stepukonio pinigų pavedimus bei apie įtarimų sukėlusias operacijas perdavė informaciją LB.

Tačiau V. Cibas nepatvirtino, ar bankas tokią informaciją gavo. Anot jo, galimus nusikaltimus tiria teisėsauga.

„Yra įvairių spekuliacijų, kas ką gavo, kas ko negavo, bet yra labai aiškiai atskirtos kompetencijos. Lietuvoje prižiūri pinigų plovimo prevenciją dvi institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos bankas. Mes prižiūrime, kaip įmonėse veikia kontrolės sistema, netiriame atskirų nusikaltimų ar pinigų plovimo“, – sakė V. Cibas.

„Tai nėra svarbu, ar mes gavome, ar negavome, yra funkcijų atskyrimas. Informacija, susijusi su nusikaltimais, turėtų būti pateikiama FNTT“, – sakė jis.

LB kiek anksčiau šią savaitę pranešė nurodęs „Payserai“ pateikti visą informaciją, susijusią su galima vagyste iš „BaltCap.

„Mes uždavėme klausimus apie asmenų sąskaitas, gausime atsakymus, išnagrinėsime ir žiūrėsime, ką su ta informacija toliau daryti – nagrinėti, ar perduoti FNTT“, – sakė V. Cibas.

„Tikslas yra įvertinti, ar „Paysera“ padarė visus veiksmus, kuriuos turėjo padaryti Stepukonio atžvilgiu“, – pridūrė jis.

V. Cibas pažymėjo, jog LB „Payserai“ ne kartą yra pritaikęs sankcijų dėl pinigų plovimo prevencijos trūkumų.

LB atstovas nekomentavo, ar gali būti daugiau tarpininkų, per kuriuos galėjo keliauti Š. Stepukonio galimai pasisavintos lėšos, jis taip pat neįvardijo, koks vaidmuo šioje istorijoje tenka Lietuvos bankams.

Anot V. Cibo, ateityje gali būti keičiamas finansų rinkos reguliavimas.

„Neatmetu, bet tą padarysime vėliau, nes pirmiausiai reikia išsiaiškinti visas aplinkybes, atsakyti į klausimus, į kuriuos šiuo metu nežinome atsakymų, ir kai mes gausime visas tyrimo išvadas tiek iš Estijos, tiek iš kitų įstaigų, tada galėsime pasidaryti išvadas ir pasiūlyti, ką būtų galima pakeisti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V. Cibas.

Europos prokuratūra praėjusį penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.

2024 02 07 15:48
Spausdinti