Meniu
Prenumerata

penktadienis, birželio 14 d.


EKONOMIKOS PROGNOZĖS
Lietuvos bankas pagerino ekonomikos augimo prognozę šiems metams
ELTA
Andrius Ufartas/ELTA
Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais trauksis 0,6 proc. Tai mažesnis smuktelėjimas nei buvo pateiktas birželį (1,3 proc.). Visgi, anot institucijos, 2024 m. bendrojo vidaus produkto augimas sieks 2,1 proc., t. y. 0,6 proc. punkto mažiau nei prognozuota birželį.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad 2024 m. Lietuvos BVP prognozė buvo sumažinta dėl peržiūrėtų ekonomikos prognozių valstybėse, į kurias eksportuoja Lietuva ir jų ekonomikas apėmusio „apsunkimo“. Tad, pasak jo, pirmojo ketvirčio metu prognozuotas spartesnis ekonomikos atsigavimas yra atidedamas į kitų metų pradžią.

„Europos ir euro zonos BVP augimo prognozės reikšmingai peržiūrėtos žemyn ir mes turime apsunkusią ekonomikos padėtį. Čia reiktų pažymėti, kad daugelio kitų valstybių, į kurias gabenamos prekės ir paslaugos iš Lietuvos, ekonomikos prognozės buvo peržiūrėtos. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl numatytas augimas atidedamas“, – antradienį spaudos konferencijoje aiškino G. Šimkus.

Taip pat prognozėje teigiama, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sumažės iki 8,8 proc., o 2024 – iki 2,6 proc. Pasak G. Šimkaus, didžiausią įtaką infliacijai turės tebebrangstančios paslaugos, o išorinių veiksnių poveikis šiam procesui sumažėjęs.

„Išorės veiksnių poveikis infliaciniams procesams yra sumažėjęs. Ženklų, kad jie galėtų kurstyti infliaciją, šiuo metu nėra“, – teigė jis.

„Kitas išorės veiksnys, tai importuojamos tarpinio vartojimo prekės, kurios yra panaudojamos tolesnėje gamyboje. Jų kainos taip pat reikšmingai sumažėjo“, – aiškino jis.

LB teigimu, nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sieks 6,7 proc., o 2024 metais – 6,5 proc. Šis lygis ne didesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų metų sukrėtimams, nes įmonės nesitiki ilgalaikio sąstingio ir siekia išsaugoti turimus darbuotojus.

Anot institucijos pateiktų duomenų, gyventojų pajamos auga sparčiau nei kainos (nominalios darbo pajamos per pusmetį išaugo 6,7 proc., tuo metu vartojimo kainos išaugo 1,8 proc.), tad realiosios pajamos didėja apie 4,8 proc. Visgi gyventojai atsargūs ir neskubantys vartoti, tad vartojimas sumažėjo 0,1 proc.

Tačiau veiklose, kurios patiria sunkumų, pavyzdžiui, apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, nekilnojamojo turto vystyme, darbo užmokestis neauga taip sparčiai, o dirbančiųjų skaičius mažėja.

Anot G. Šimkaus nors artimu metu pramonės atsigavimo nesitikima, bet po kelerių stipraus augimo metų, tokios bendrovės gali išgyventi sunkesnį etapą. Taip pat, anot jo, pramonė 2024 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu turėtų išeiti į augimo kelią.

„Pramonininkai pastaruosius kelerius metus turėjo stiprų augimą, tokį „aukso amžių“ ir sukaupti pakankamai rezervo, tai reiškia, ir pasirengti sunkesniam etapui, kuris yra dabar, ir išgyventi jį pakankamai oriai“, – sakė G. Šimkus.

„Jau kitų metų pirmąjį pusmetį pramonė, ypač eksportuojančioji, turėtų lengviau atsikvėpti ir išeiti į augimo kelią“, – pridūrė jis.

Anot LB pateiktų duomenų, pramonės produkcija šiuo metu yra 4,5 proc. mažesnė nei prieš metus, vidaus prekyba yra 1,8 proc. mažesnė. Visgi tuo pat metu 7,6 proc. išaugo atliktų statybos darbų kiekis bei 9,9 proc. padidėjo krovinių apyvarta transporto sektoriuje, bet šie augantys sektoriai nenusvers kitų veiklų vis dar patiriamo kritimo.

Pasak LB, investicijos 2023 m. turėtų augti 6,8 proc., o 2024 m. – 3,3 proc.

2023 09 26 12:11
Spausdinti