Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


EKONOMIKOS AUGIMO PROGNOZĖ
Lietuvos bankas pagerino ekonomikos augimo prognozę šiems metams
ELTA
Dainius Labutis/ELTA
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais trauksis 0,2 proc. Tai 0,4 proc. punkto mažesnis smuktelėjimas nei buvo pateiktas rugsėjį (0,6 proc.). Visgi dėl vangios lietuviškų prekių ir paslaugų paklausos eksporto rinkose institucija toliau mažina prognozę 2024 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui, jis sieks 1,8 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau nei prognozuota rugsėjį.

Anot institucijos pateiktų duomenų, gyventojų pajamos auga sparčiau nei kainos – šiais metais paaugo apie 12,2 proc., o 2024 m. augs dar 9,4 proc. Tuo metu, pasak LB, kainų lygis nesikeičia jau pusę metų. Visgi, privatus vartojimas susitraukė 1,7 proc. – iki 2019 m. lygio, bet prognozuojama, kad 2024 m. augs apie 2,4 proc.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebi, kad tai sukuria netvarią situaciją, kur kylant gamybos kaštams krenta įmonių pajamos. Tokia situacija, anot jo, gali sukurti iššūkių įmonių konkurencingumui.

„Gana neįprasta ir, švelniai tariant, yra ne itin perspektyvi situacija, nes šiuo metu realusis darbo užmokestis kyla sparčiau negu kainos. Tai reiškia, kad darbo sąnaudos auga spartesniu tempu nei įmonių pajamos. Tad darbo našumas mažėja. Ir toks spaudimas paveiksle iš dviejų pusių ir vienu metu gali kelti iššūkių tiek pavienių įmonių, tiek visos rinkos konkurencingumui“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė G. Šimkus.

LB vadovas taip pat pabrėžė, kad nors aukštos infliacijos sukurta įtampa yra atslūgusi ir metinė infliacija kitąmet sumažės iki 2,5 proc. (2023 m. ji siekė 8,8 proc.), padėtį vis dar reikia stebėti. Jis paminėjo, kad nors matoma stabili situacija, grynoji infliacija vis dar tris kartus didesnė už bendrąją.

„Infliacija šiemet užleido pozicijas kitoms temoms, nes liepsnos užgesintos, bet akylos stebėsenos dar kurį laiką reikės. Visgi, šiuo metu iš infliaciją sukėlusių frontų yra tik viena naujiena – padėtis yra stabili ir rami. Tiekimo grandinių įtampos yra atslūgusios, maisto žaliavų kainos smuktelėjo ir išlieka stabilios“, – sakė jis.

„Įvertinę suminę įtaką numatome, kad grynoji infliacija ir toliau slops, bet išliks didesnė negu bendroji“, – pridūrė jis.

Lietuvos eksportas 2024 m. turėtų augti 0,5 proc. nuo 5,3 proc. šiemet patirto nuosmukio. Taip pat LB praneša, kad didžiausios ekonominės veiklos – pramonės – rodikliai nebekrinta, užsakymų nebemažėja, o visos apdirbamosios gamybos mastai per rugpjūčio–spalio mėn. padidėjo apie 2,6 proc.

Visgi G. Šimkus tokią poziciją, ypač eksporte, laiko silpna. Tuo pat metu, jis teigė, kad nors vartotojai šiuo metu išlieka atsargūs, 2024 m. ekonomiką gali išjudinti privatusis vartojimas.

„Lietuvos starto pozicija kitiems metams yra silpnoka. Dabartiniais duomenimis, eksporto pokytis tik menkai prisidės prie bendro pyrago didinimo“, – apibrėžė LB vadovas.

„Erdvės ir prielaidų vartojimui atsigauti yra, jas patvirtina padėtis darbo rinkoje, čia žinios yra geros“, – pridūrė jis.

LB duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje nepasikeitė – 2023 m. siekia 6,7 proc., o 2024 m. sieks. 6,5 proc. Šis lygis išlieka didesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų metų sukrėtimams, nes įmonės nesitiki ilgalaikio sąstingio ir siekia išsaugoti turimus darbuotojus.

Institucija prognozuoja, kad investicijos 2023 m. augo 8,6 proc., o augs 2024 m. – 4 proc. Šį augimą nulėmė ketvirtadaliu didesnės skirtos lėšos iš Europos Sąjungos fondų. Jos, anot LB, didina valdžios ir tiek privataus sektoriaus investicijas, bei gausina statybos darbų apimtį.

2023 12 19 12:18
Spausdinti