Dainius Labutis/ELTALietuvos ekonomika augs, bet vangiai. Tokias prognozes pateikė Lietuvos bankas (LB). Numatoma, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) 2024 m. pokytis bus teigiamas ir sudarys 1,6 proc., po 0,3 proc. smuktelėjimo pernai. Tuo metu numatoma, kad infliacija šiais metais sieks 3,1 proc., kai pernai ji siekį 8,7 proc.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika neauga ir jau antri metai, kaip fiksuojamas jos sustingimas. Institucijos prognozėmis, šis vangumas išliks iki šių metų antrosios pusės.
„Lietuvos ekonomikos dabartinė trajektorija yra nukrypusi nuo ilgalaikės tendencijos. Ji nekrenta, bet iš principo neauga, ji tik trypčioja toje pačioje vietoje jau 2 metus“, – antradienį teigė G. Šimkus.
Anot LB valdybos pirmininko, ekonomikos aktyvumą slopina neatsigaunanti paklausa eksporto rinkose. Anot jo, eksportas augs vos 0,2 proc., nors 2023 m. krito 4,8 proc.
„Eksportas, nors iškopęs iš praeitų metų duobės, tik kukliai prisidės prie mūsų ekonomikos augimo“, – teigė LB vadovas.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 10,3 proc. Visgi darbo rinkoje matoma netvari tendencija – darbo užmokestis didėja sparčiai, o našumas nustojo didėti dar 2022 m., tad senka įmonių galimybės toliau sparčiai didinti algas.
Taip pat, anot LB, pernai 1,1 proc. susitraukęs privatusis vartojimas turėtų augti apie 3 proc.
„Įdomu ir neabejotinai svarbu, kad šį kartą prielaidas atsigauti vartojimui mato ne tik ekonomistai, bet ir patys vartotojai. Visgi, dabartinis laikotarpis dar nėra labai palankus didesniems pirkimams“, – sakė jis.
LB teigimu, nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sieks 7 proc., tuo metu pernai siekė 6,8 proc. G. Šimkaus teigimu, įmonės vis dar siekia išlaikyti turimus darbininkus, net vis dar matant sulėtėjusią ekonomiką.
„Žmonių samdos lūkesčiai geri. Sudėjus žinutes į visumą, galime daryti išvadą, kad įmonės vis dar siekia išsaugoti turimus darbuotojus, nes tikisi, jog ekonomika pagyvės“, – aiškino G. Šimkus.
Tačiau jis įspėjo, kad valstybei sausį gavus mažiau pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nei pernai, esama rizikos, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas.
„Lietuvos bankas mato riziką, kad 2024 metais biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas“, – sakė G. Šimkus.
„Tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste. Antras dalykas – sausio duomenys rodo, kad minėta rizika, deja, bet gali ir pildytis“, – pridūrė jis.
Finansų ministerija skelbė, kad sausį PVM gauta 722,3 mln. eurų – 10,6 proc. mažiau, tam įtakos turėjo mažesnės įplaukos už parduotus energijos produktus.
Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.
Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Yra labai aiški tendencija infliacijos paūmėjimo laikotarpiu – valdžios sektoriaus pajamos iš PVM šovė aukštyn 2022 metais, kai infliacija buvo pasiekusi piką. (...) 2023 metais, kai infliacijos įkarštis išblėso, PVM pajamų prieaugis irgi subliuško“, – teigė LB valdovas.
„2024 metais šita dalis (kainų poveikis PVM – BNS) yra sumažėjusi ir nė iš tolo neprilygsta ankstesnių metų lygiams“, – pridūrė jis.
Tiesa, LB pastebi, kad darbo rinkos padėtis yra gera dirbantiesiems, kurių skaičius pasiekė didžiausią nuo 2008 m. krizės – 1,47 mln. Institucija tvirtina, kad teigiama migracija nusvėrė neigiamą natūralų augimą ir per 2023 m. dirbančiųjų Lietuvoje kiekis išaugo 29 tūkst.
Taip pat LB bankas praneša, kad 2023 m. ir 2024 m. sparčiai gausėjo investicijos, ypač viešojo sektoriaus. Pernai investicijos padidėjo 10,6 proc., o šiemet – dar 4,5 proc.
