Dainius Labutis/ELTALietuvos bankas (LB) pateikė ekspertinį mokesčių reformos teisinio reguliavimo įvertinimą – Eltos gautame dokumente tvirtinama, kad siekiant teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, daugeliu atvejų iš esmės pasirinktos tinkamos priemonės.
LB išvadoje teigiama, kad siūlomų mokestinių pakeitimų visuma padidintų Lietuvos gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo vertikalųjį ir horizontalųjį teisingumą – skirtumas tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir individualia veikla užsiimančių asmenų mokamų vidutinių efektyviųjų tarifų, anot LB, sumažės nuo maždaug 16 proc. punktų (2023 m.) iki 8 proc. punktų (2026 m.).
Taip pat, LB vertinimu, siūlomi mokestiniai pakeitimai neturės reikšmingo poveikio Lietuvos ekonomikos tarptautiniam konkurencingumui.
LB pažymi, kad mokestiniai pakeitimai suteiks teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikos augimui trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais, tačiau tikėtinas ribotas postūmis siekiant artesnio Europos Sąjungos (ES) vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir BVP santykio, kuris Lietuvoje sudaro 35,8, o ES – 46,4 proc.
Pajamų apmokestinimo pakeitimas suteiks daugiau vertikaliojo teisingumo
Siūlomas pajamų apmokestinimo pakeitimas sumuoti įvairių rūšių pajamas, viršijančias 60 arba 180 vidutinius darbo užmokesčius (VDU), ir joms pritaikant papildomus tarifus, suteiks Lietuvos mokesčių sistemai daugiau vertikaliojo teisingumo, tvirtinama LB išvadoje.
Taip pat mokestiniai pakeitimai kartu su neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimu mažins mokestinę naštą, susijusią su pagal darbo sutartį gaunamomis pajamomis (mažesnėmis nei maždaug vienas vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir didesnėmis nei penki VDU per mėn.).
Didėjant mokestinei naštai už individualios veiklos pajamas, maža dalis vidutinių ir didesnių pajamų gavėjų pajustų reikšmingą mokestinės naštos padidėjimą, bet dėl tikėtino NT mokesčio regresyvumo pajamų nelygybė gali mažėti lėčiau, nei tikimasi, pažymi LB.
Poveikis šešėlinės ekonomikos dydžiui priklausys nuo dirbančiųjų ir verslo reakcijos
Lietuvos bankas mano, kad poveikis Lietuvos šešėlinės ekonomikos dydžiui priklausys nuo dirbančiųjų ir verslininkų reakcijos į pasikeitusią mokestinę naštą. Tuo tarpu investicinės sąskaitos taikymas turės teigiamą poveikį finansinį kapitalą sukaupusiems ar ketinantiems jį kaupti gyventojams, tačiau šis poveikis bus nedidelis ir pasireikš per ilgesnį laikotarpį.
LB tikina, kad biudžeto lėšų netekimas dėl didinamo NPD gali siekti apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) jau 2024 m., o įgyvendinant visą NPD didinimo planą, šis netekimas toliau didėtų ir vėlesniais metais.
Siūlomi mokestiniai pakeitimai realiojo BVP augimo tempą 2024–2028 m. (akumuliuotai), LB vertinimu, padidintų 0,4, o metinę infliaciją (akumuliuotai) kilstelėtų 0,6 proc. punkto. Realiajai ekonomikai didžiausias poveikis pasireikštų per artimiausius trejus metus (2024–2026 m.), o įtaka infliacijai būtų gana tolygi visu siūlomų mokestinių pakeitimų įgyvendinimo laikotarpiu (2024–2028 m.).
Mokestiniai pakeitimai labiausiai veiktų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimą. NPD didinimas jį mažintų, tačiau dėl to didėtų gyventojų disponuojamosios pajamos. 2024 m. jos būtų 0,4 proc. (176 mln. eurų) didesnės nei tuo atveju, jei mokesčiai nebūtų keičiami. Kiekvienais paskesniais metais gyventojų disponuojamosios pajamos būtų veikiamos vis palankiau ir 2028 m. jos būtų 1,3 proc. didesnės nei tuo atveju, jei mokesčiai nebūtų keičiami. Didesnė gyventojų perkamoji galia palankiai veiktų vidaus paklausą – tiek privatųjį vartojimą, tiek investicijas, o tai, LB manymu, didintų Lietuvos ūkio aktyvumą.
Galiausiai LB konstatuoja, kad šie siūlymai suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikos aktyvumui, tačiau tvariam ekonomikos potencialo augimui didelės įtakos neturės. Nors siūlomi mokestiniai pakeitimai yra pokytis tinkama linkme, tačiau jie turės mažą įtaką potencialiam ekonomikos augimui dėl tikėtina riboto postūmio siekiant artesnio ES vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto ir BVP santykio gerinant balansą tarp mažiau verslo ciklui jautrių ir ekonomikos augimo potencialui palankesnių mokesčių bei darbo ir kapitalo apmokestinimo.
Seimo opozicinių frakcijų atstovai prašė ekspertinio mokesčių reformos teisinio reguliavimo įvertinimo birželio pabaigoje.
Kaip Eltai tuomet teigė Mišrios Seimo narių grupės seniūną Agnė Širinskienė, raštą, adresuotą parlamento Biudžeto ir finansų komitetui (BFK), pasirašė visų mažumos frakcijų atstovai – iš viso iniciatyvą palaikė 47 politikai.
Parlamentarai prašė įvertinti, kokį poveikį smulkiam ir vidutiniam verslui, viduriniajai klasei bei Lietuvos konkurencingumui pasaulyje turės siūlomi mokestiniai pakeitimai. Taip pat buvo siekiama atsakyti į klausimą, ar vykdoma mokesčių pertvarka neskatins atsisakyti individualios veiklos, imtis verslo iškėlimo į aplinkines valstybes arba mokesčių vengimo. Be to, buvo keliamas klausimas, kaip siūlomas reguliavimas atsilieptų regionų plėtrai ir užsienio investicijoms.
Į Lietuvos banką ekspertinio mokesčių reformos vertinimo kreipėsi parlamento BFK ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai.
