FotobankasAntradienį verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ pristatytoje eksporto apžvalgoje paskelbta, kad bendras eksporto kritimas, palyginti su praėjusiais metais, siekė 8,4 proc.
Nepaisant didelio susitraukimo, šis rezultatas yra vienas mažiausių kritimų ES. Per penkis pirmuosius metų mėnesius eksportas paaugo vienintelėje Airijoje, o daugiausia nukrito Liuksemburge, Prancūzijoje ir Slovakijoje, kur kritimas siekė 20 proc.
Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas per pusę metų susitraukė 2,8 proc., eksporto struktūra nepasikeitė.
Lietuviškos kilmės prekės be energetinių produktų sudarė 52 proc. viso eksporto. Reeksportas – 40 proc. Lietuviškų prekių eksporto rodikliai krito 3,7 proc., energetiniai produktai – net 47,7 proc. „Versli Lietuva“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovo Vadimo Ivanovo teigimu, prie to daugiausiai prisidėjo ne COVID-19 sukelta krizė, o metų pradžioje fiksuotas naftos kainų nuosmukis.
Visgi buvo ir prekių kategorijų, kurios augo – penktadaliu padidėjo tabako produktų reeksportas. Nyderlandai ir JAV labiausiai prisidėjo prie Lietuvos eksporto augimo, labiausiai mažėjo eksportas į Jungtinę Karalystę. To priežastis – sumenkęs trąšų eksportas.
„Versli Lietuva“ ekspertų teigimu, atsigavimas daugiausiai priklausys nuo to, ar Europą užklups antroji COVID-19 banga ir kurias šalis ji palies. Įveikus koronavirusą, atsigavimą galima fiksuoti jau 2021 m. pabaigoje, priešingu atveju tai įvyktų ne anksčiau 2022 m.
Lietuvos eksportui ši krizė suteikia ir galimybių. „Lietuva galėtų stipriau integruotis į tiekimo grandines, nes sutrikus tiekimui karantino laikotarpiu, daug įmonių gali peržiūrėti šias strategijas. Visos organizacijos, kurios prognozuoja pagrindę eksporto raidą, nevertina ekonomikos skatinimo priemonių, ir gali būti, kad pagrindinėse ekonomikos rinkose pagalbai paketai bus tokie, kad galės pasitarnauti eksporto augimui“, – sakė V. Ivanovas.
Už jūrų, o ne per sieną
Pastaruoju metu labiausiai Lietuvoje aptarinėjama tema yra Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pozicija dėl Baltarusijos prekių tranzito per Lietuvą. Jos sudaro 4 proc. Lietuvos eksporto, pagal tai Baltarusija užima 7 vietą tarp Lietuvos partnerių. Visgi net 86 proc. šios eksporto vertės yra reeksportas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sudaro vos 1 proc., pagal tai Baltarusija yra tik 25 partnerė.
Reikšmingesnę vietą užima Lietuvos paslaugų į Baltarusiją eksportas. Jis sudaro 6 proc. lietuviško paslaugų eksporto, pagal tai Baltarusija užima 4 vietą. Daugiausia tai kelionių ir transporto paslaugos.
Jei Baltarusija įvykdytų savo grasinimus ir prekių krovai pasirinktų ne Klaipėdos uostą, daugiausiai nukentėtų ne pats uostas, o „Lietuvos geležinkeliai“.
Visgi didesnę grėsmę eksporto rodikliams kelia ne kaimyninė šalis, o Jungtinė Karalystė, kuri šiuo metu derasi dėl prekybos su ES. Vadinamojo no-deal „Brexito“ atveju, prekybos sąlygos tarp dviejų šalių susikomplikuotų. Lietuvai tai aktualu – Jungtinė Karalystė yra 6 didžiausia prekių rinka, jai tenka 5 proc. produkcijos eksporto. Čia eksportuojama 5 proc. paslaugų vertės, salynas yra septintas didžiausias partneris.
