Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 6,058 mln. eurų konsoliduotų grynųjų nuostolių – 93,7 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, kai įmonių grupės grynieji nuostoliai buvo 3,128 mln. eurų.

Įmonės teigimu, didesnius nei planuota (1,5 mln. eurų) nuostolius lėmė išaugusios išlaidos kurui, išeitinės išmokos bei didžiausiai įmonės klientei „Orlen Lietuvai“ perskaičiuoti krovinių vežimo tarifai, lėmę ir mažesnes pajamas.

Įmonės teigimu, didesnius nei planuota (1,5 mln. eurų) nuostolius lėmė išaugusios išlaidos kurui, išeitinės išmokos bei didžiausiai įmonės klientei „Orlen Lietuvai“ perskaičiuoti krovinių vežimo tarifai, lėmę ir mažesnes pajamas.

„Pagrindinės priežastys, lėmusios sąnaudų augimą, yra ženkliai padidėjusi dyzelinių degalų kaina, sąlygojusi sąnaudų degalams augimą bei dėl išeitinių išmokų darbuotojams išaugusios sąnaudos darbo apmokėjimui. Taip pat pradėjus eksploatuoti naujai pastatytą europinę vėžę ir 2016 metais įsigytus keleivinius riedmenis, išaugo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos“, – rašoma įmonės pirmojo pusmečio ataskaitoje. Vien pagrindinės grupės įmonės grynieji nuostoliai per metus padidėjo 88 proc. iki 4,22 mln. eurų. Grupės konsoliduotos pajamos šiemet padidėjo 3,7 proc. iki 207,96 mln. eurų, vien pagrindinės įmonės – 3 proc. iki 204,788 mln. eurų. „Lietuvos geležinkelių“ krovinių pervežimo ir naudojimosi geležinkelių infrastruktūra pajamos šiemet augo 2,8 proc. iki 176,8 mln. eurų, keleivių, bagažo ir pašto pervežimo pajamos – 6,9 proc. iki 12,6 mln. eurų, kitų papildomų paslaugų pajamos – 10,4 proc. iki 18,6 mln. eurų. „Reikšmingos įtakos krovinių vežimo pajamų dydžiui turėjo tai, kad nutraukus teisminius ginčus su „Orlen Lietuva“ ir pasirašius bendradarbiavimo susitarimą, buvo perskaičiuoti šiai įmonei 2014–2017 metų laikotarpiu taikyti tarifai, dėl ko finansinėje apskaitoje buvo atlikti koreguojantys įrašai. Perskaičiavimas turėjo neigiamos įtakos bendrovės 2016–2017 pirmojo pusmečio pardavimų pajamoms ir veiklos rezultatams. 2017 metų pirmąjį pusmetį iš „Orlen Lietuvos“ priskaičiuotų pajamų suma, atlikus perskaičiavimus, sumažinta 6,8 mln. eurų“, – teigia „Lietuvos geležinkeliai“. Įmonės pervežtų krovinių šiemet padaugėjo 4,6 proc. iki 24,5 mln. tonų, keleivių – 3,8 proc. iki 2,198 milijono. Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per metus nepakito ir buvo 57,3 mln. eurų, EBITDA marža siekė 28 procentus. „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet investavo 33,2 mln. eurų, iš kurių 22,8 mln. eurų buvo įmonės lėšos, 8,7 mln. eurų – ES parama, 1,7 mln. eurų – banko paskola. 2017 metais įmonė planuoja gauti 410,3 mln. eurų pajamų ir uždirbti 7,3 mln. grynojo pelno. Nuostolingai dirbo dauguma antrinių įmonių 100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija. „Lietuvos geležinkeliams“ priklauso antrinės įmonės Geležinkelio tiesimo centras, Vilniaus lokomotyvų remonto depas, „Geležinkelių projektavimas“, „Gelsauga“, Geležinkelių aplinkosaugos centras, „Rail Baltica“ statyba“ ir „voestalpine VAE Legetecha“ (priklauso 34 proc.). Birželio pabaigoje grupėje dirbo 10 863 darbuotojai, (2016 metų birželio pabaigoje – 11 980). Dauguma „Lietuvos geležinkelių“ antrinių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį dirbo nuostolingai, o daugiausiai nuostolių patyrė Geležinkelio tiesimo centras. Vienintelė pelningai šiemet dirbusi įmonė buvo Vilniaus lokomotyvų remonto depas, uždirbęs 462,5 tūkst. eurų, arba 16,5 karto daugiau nei pernai sausį–birželį (28 tūkst. eurų), nurodoma „Lietuvos geležinkelių“ pirmojo pusmečio ataskaitoje.

Vienintelė pelningai šiemet dirbusi įmonė buvo Vilniaus lokomotyvų remonto depas, uždirbęs 462,5 tūkst. eurų.

Geležinkelio tiesimo centro grynieji nuostoliai per metus sumažėjo 30,4 proc. iki 2,806 mln. eurų, „Gelpro“ nuostoliai siekė 1,743 mln. eurų (pernai – 43 tūkst. eurų grynojo pelno). Geležinkelių apsaugos centras šiemet patyrė 235,9 tūkst. eurų grynųjų nuostolių (pernai – 65 tūkst. eurų pelno), „Gelsauga“ – 57,4 tūkst. eurų (295 tūkst. eurų pelno), „Rail Baltica statyba“ – 83,8 tūkst. eurų (40 proc. daugiau). Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.