FotobankasDalis Seimo narių mano, kad europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą Lietuva, Latvija ir Estija turėtų plėtoti pagal dabartinį modelį ir ateityje nekurti naujos infrastruktūros valdymo įmonės su platesnėm funkcijom.
Šį klausimą penktadienį aptarė Seimo Europos reikalų komiteto darbo grupė dėl „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo. Jos pirmininkas, Seimo narys „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas sako, kad yra du galimi „Rail Balticos“ projekto plėtojimo modeliai.
„Iš esmės svarstomi du variantai: vienas yra pasilikti prie to valdymo modelio, kuris yra dabar. Antras variantas, su kuriuo Lietuva turbūt nesutiks, kad vėl būtų sudaroma atskira įmonė, kuri valdytų visą projektą per tris valstybes. Mes siūlome likti prie dabartinio modelio ir neplėsti (įmonės funkcijų – BNS)“, – BNS sakė G. Kirkilas.
„Mes galvojame, kad tai užtęstų projekto vykdymą keleriems metams, reikėtų keisti įstatymus ir panašiai. Mes palaikome tą poziciją, kurią ir gins Vyriausybė, premjerų ir susisiekimo ministrų susitikime vasario 7 dieną Estijoje“, – pridūrė jis.
Anot jo, už naują projekto valdymo modelį pasisako Latvija ir Estija, o Lietuva tam priešinasi.
„Kol kas Lietuvos projekto dalis vystoma normaliai, mes esame pirmi, palyginti su Latvija ir Estija, Latvija ypač atsilieka. Mūsų kaimynai bando stumti bendrą valdymą Briuselyje, bet mums jau atrodo, kad projektas vyksta, iš dalies jis yra įvykdytas. Mes pateikėme lenkų pavyzdį, kurie atskirai vysto ir gana sėkmingai“, – teigė G. Kirkilas.
Pritaria politikams
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas taip pat teigia, kad dabartinis „Rail Balticos“ valdymo modelis geriausiai atitinka Lietuvos interesus.
„Matome, kad projektas yra sėkmingai įgyvendinamas naudojant dabartinį modelį“, – BNS sakė M. Dubauskas.
Pasak kai kurių šaltinių, viena priežasčių, kodėl Lietuva priešinasi naujam modeliui – tai yra naujos infrastruktūros valdymo įmonei kurti, – yra ta, jog kiltų rizika, kad Lietuva turėtų kompensuoti galimus Latvijos ir Estijos patiriamus nuostolius.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra sakęs, kad „Rail Balticos“ liniją, kaip ir kitą šalies geležinkelių infrastruktūrą, turi valdyti vienintelis šalies viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šiuo atveju antrinė „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.
Ankstesnė bendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ vadovybė siekė valdyti ir būsimą „Rail Balticos“ infrastruktūrą, tačiau pagal Lietuvos įstatymus šalies geležinkelių infrastruktūra turi strateginę reikšmę šalies saugumui.
„RB Rail“ lygiomis dalimis valdo Lietuvos bendrovę „Rail Baltica Statyba“, Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“. Įgyvendinus projektą, nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos bus nutiestas greitasis geležinkelis. Projektą numatoma užbaigti iki 2026 metų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
