UnsplashLietuvos vartojimo paskolų portfelis pirmąjį pusmetį išaugo penktadaliu iki 2,4 mlrd. eurų. Gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų, tačiau sparčiai augo ir tarpusavio skolinimas, pranešė Lietuvos bankas (LB).
„Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – pranešime teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Per pusmetį pasirašyta 250 tūkst. naujų sutarčių dėl 745 mln. eurų paskolų – 10 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku. Vidutinė paskolos suma siekė 2,9 tūkst. eurų – 150 eurų daugiau nei pernai.
Bankai ir kredito unijos suteikė 422 mln. eurų naujų vartojimo paskolų už – 14 proc. daugiau, jų skaičius išaugo 7 proc. iki 118 tūkst., kiti skolintojai (ne kredito įstaigos), įskaitant tarpusavio skolinimo platformas, – 322 mln. eurų – 5 proc. daugiau, (135 tūkst. sutarčių – 1 proc. daugiau), o fintech sektoriaus tarpusavio skolinimo platformų portfelis augo 30 proc. iki 111 mln. eurų.
Tiesiogiai išmokamų, įskaitant mažos vertės, vartojimo kreditų suteikta už 194 mln. eurų, arba 10 proc. daugiau.
Prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai (susietojo vartojimo kreditai) pirmąjį pusmetį sudarė apie 36 proc. visų vartojimo paskolų – apie 40 tūkst. už beveik 126 mln. eurų, jų vidutinė suma buvo 3,1 tūkst. eurų, trukmė – 4,5 metų, metinė palūkanų norma – 4,7 proc., o visa paskolos kainos metinė norma – 8,7 proc.
Birželio pabaigoje vartojimo paskolas teikė beveik 150 finansų įstaigų: 78 bankai ir kredito unijos bei 71 kiti skolintojai ir platformos. Pastarosios pagal kreditų sumą sudarė apie 42 proc. visos rinkos.
