Lietuvos verslas nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms teikiamomis valstybės pagalbos priemonėmis naudojosi kur kas dažniau negu Latvijos ir Estijos, rodo SEB grupės apklausa.
Valstybės pagalba naudojosi daugiau nei pusė grupės apklaustų verslo klientų Lietuvoje, kai tuo metu Estijoje ir Latvijoje tokių įmonių dalis kur kas mažesnė – atitinkamai, penktadalis ir dešimtadalis visų apklaustų įmonių.
„Apklausos rezultatai patvirtina, kad valdžia Lietuvoje, teikdama paramą verslui sudėtingu metu, pasiekė daugiausiai verslo subjektų. Labai panašu, kad mūsų šalies valdžios suteiktas pagalbos mastas verslui kol kas yra didžiausias Baltijos šalyse“, – pranešime teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pagal populiarumą ir pagalbos verslui dydį Lietuvoje išsiskiria mokestinės pagalbos priemonės. Pagal naujausius duomenis, mokestinių nepriemokų dėl COVID-19 suma pasiekė beveik 782 mln. eurų, o sudarytų mokestinių paskolų vertė artėja prie 100 mln. eurų. Iš viso mokesčių mokėtojų, kuriems laikinai atidėtos mokestinės prievolės, yra 64 tūkst., arba beveik ketvirtadalis visų mokesčių mokėtojų juridinių asmenų.
Latvijoje tokia mokestinės pagalbos priemonė taip pat taikoma, tačiau nustatyti kitokie kriterijai, sudarantys galimybę įmonėms išvengti delspinigių ir išieškojimo. Ekspertų teigimu, matyt, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daug mažiau įmonių pasinaudojo tokia galimybe pasididinti apyvartines lėšas.
Kita priežastis, lėmusi, kad daugiau negu pusė Lietuvos įmonių teigė pasinaudojusios valstybės parama, yra susijusi su nuo COVID-19 nukentėjusioms mikroįmonėms suteiktomis subsidijomis. 34 tūkst. Lietuvos įmonių, kuriose dirba iki 10 žmonių, gavo 92 mln. eurų vienkartinę subsidiją.
Anot T. Povilausko, nors tai ir nėra didelė suma, tenkanti vienai įmonei, tai buvo labai efektyviai administruojama priemonė, o pati subsidija susieta su įmonių sumokėtais mokesčiais. Tokios vienkartinės išmokos kitose Baltijos šalyse nebuvo.
SEB grupės verslo klientų apklausa atskleidė, kad 7 proc. įmonių Lietuvoje pasinaudojo valstybės įstaigos „Invega“ administruojamomis priemonėmis, kai tik 1 proc. apklaustų bendrovių Latvijoje ir Estijoje naudojosi savo šalių atitinkamų įstaigų „Altum“ ir „KredEx“ pagalbos priemonėmis.
„Panašu tai, kad „Invega“ Lietuvoje buvo atsakinga už daug didesnį verslui palankių priemonių paketo administravimą, todėl ir daugiau negu kitose Baltijos šalyse įmonių turėjo reikalų su tokiomis įstaigomis, kaip „Invega“", – teigia T. Povilauskas.
Pasak jo, pavyzdžiui, nuomos mokesčio kompensacija pasinaudojo 2,4 tūkst. įmonių, paskolas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui jau gavo 3,5 tūkst. įmonių. Estijoje įstaigos „KredEx“ teikiamas valstybės paskolas verslui gavo tik apie 100 bendrovių.
Apklausa parodė, kad daug daugiau įmonių Lietuvoje negu Latvijoje ar Estijoje ir artimiausiu metu ketina naudotis valdžios paruoštomis ekonomikos skatinimo priemonėmis.
SEB grupė verslo klientų apklausą atliko rugpjūčio pradžioje. Iš viso buvo apklausta 1001 Lietuvos, 432 Latvijos ir 1133 Estijos įmonės.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama