Meniu
Prenumerata

penktadienis, gruodžio 1 d.


ENERGETIKA
„Litgrid“ ir PSE vietoje „Harmony Link“ jūroje svarsto tiesti jungtį sausumoje
BNS
Pixabay
Elektros tinklai (asociatyvi nuotr.).

Brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje, pirmadienį oficialiai patvirtino Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Apie tai dar pirmadienio rytą remdamasi keturių šaltinių informacija paskelbė BNS.

„Viena iš perdavimo sistemos operatorių nagrinėtų alternatyvų yra sausumos kabelis. Pirminiu vertinimu, alternatyva leistų sumažinti projekto biudžetą ir jį įgyvendinti greičiau“, – teigiama „Litgrid“ pranešime.

Bendrovės teigimu, tiesiant sausumos kabelį būtų galima iš dalies panaudoti planuojamos „Rail Baltica“ geležinkelio trasos tarp Lenkijos ir Lietuvos infrastruktūrą.

Nepaisant to, „Litgrid“ kartu su Lenkijos elektros perdavimo operatore PSE taip pat svarsto įvairias tarp Lietuvos ir Lenkijos planuojamos elektros jungties – tiek sausumos, tiek jūrinės – alternatyvas.

Pranešama, kad šiuo metu atliekami preliminarūs alternatyvų vertinimai, sprendimą dėl konkretaus būdo ketinama priimti 2024 metų pirmąjį pusmetį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad radus alternatyvą „projektas grįžo į planuoto laiko ir biudžeto rėmus“.

„Svarbu ir tai, kad naujas sprendimas ženkliai padidina Baltijos valstybių energetinį saugumą, nes įgyvendinus projektą su Europos Sąjunga turėsime dvi elektros sistemos jungtis“, – Energetikos ministerijos pranešime sakė ministras D. Kreivys.

Manoma, kad tokia alternatyva prekybai svarbią elektros jungtį leistų turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, kur kas pigiau kainuotų tokio projekto įgyvendinimas.

Vis dėlto tokiai alternatyvai būtinas politinis susitarimas tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Europos Komisijos (EK) pritarimas.

Tikėtina, kad naujo sprendimo dėl „Harmony Link“ paieškos nėra susijusios su spalio pradžioje Baltijos jūroje įvykusiais incidentais, kai buvo pažeisti dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis tarp Suomijos ir Estijos.

Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus „Harmony Link“ numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės – „Litgrid“ ir PSE – šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis BNS anksčiau teigė, jog iš pradžių 2025-aisiais, o vėliau 2027–2028-aisiais planuotas nutiesti aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) „Harmony Link“ kabelis turėtų būti užbaigtas tik kito dešimtmečio pradžioje.

Apie tai, kad „Harmony Link“ gali būti užbaigta anksčiau nei 2030 metais, spalį interviu BNS sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, vėluojantį ir beveik 2,5 karto pabrangusį projektą gali paspartinti laukiamos „geros naujienos“ iš Briuselio.

„Nenoriu dabar leistis į detales, tačiau šiuo metu kalbamės su Europos Komisija dėl įvairių dalykų. Darbai tikrai vyksta labai intensyviai, ir aš manau, kad turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje, kurios galbūt netgi leis teigti, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos atsiras 2028 metais“, – interviu BNS sakė D. Kreivys.

2020-ųjų gegužę pasirašyta sutartimi PSE ir „Litgrid“ pasidalino maždaug 680 mln. eurų vertės projekto darbus: „Litgrid“ atsakinga už nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelio Baltijos jūroje tiesimą, o PSE – už keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje statybą.

Kovą Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumas konkursui pateikė 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą keitiklių stočių projekte.

Tuo metu tiesti jūrinį kabelį, BNS žiniomis, pretendavo dvi kompanijos: viena jūrinių ir sausumos kabelių gamybos bei statybos lyderių pasaulyje Danijos grupė „NKT Cables Group“ (ji perėmė Švedijos ABB, tiesusios jūrinę jungtį „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos, kabelių gamybos verslą) bei viena didžiausių pasaulyje kabelių gamintojų Italijos „Prysmian Group“.

Pradinė viso „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų yra europinė parama.

700 megavatų (MW) galios 330 kilometrų ilgio aukštos įtampos nuolatinės srovės jūrinės jungties kabelis sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Pastotes iki Baltijos jūros pakrantės sujungs požeminiai 20 kilometrų ilgio kabeliai. Tuo metu jūrinio kabelio ilgis bus 290 kilometrų.

Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios “LitPol Link“ sausumos jungtis.

2023 11 13 08:39
Spausdinti