UnsplashLietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo dirbtinio intelekto ir sensorių technologijų, galinčių prisidėti prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros šalyje, bandymus.
Jų metu prie oro linijų įdiegti specialūs prietaisai matuoja oro sąlygas ir prognozuoja galimą linijų pralaidumą. Tikimasi, kad ši technologija ateityje leis per tas pačias elektros oro linijas perduoti maždaug 30 proc. daugiau vėjo ir saulės elektros energijos, trečiadienį pranešė „Litgrid“.
„Naudodama meteorologinius duomenis, sistema prognozuoja ateinančios valandos ir ateinančios dienos linijų pralaidumą. Žinodami tokią informaciją, galime prijungti daugiau saulės ir vėjo elektrinių prie tinklo“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Kintamo pralaidumo technologija pirmą kartą Baltijos šalyse įrengta Vakarų Lietuvoje šiuo metu daug apkrautoje 110 kV linijoje, jungiančioje transformatorines Palangoje ir Vydmantuose.
Speciali ant linijos atramų įtvirtinta įranga seka oro temperatūrą, vėjo kryptį, vėjo greitį, saulės stiprumą, oro drėgmę ir oro linijos temperatūrą. Surinkta informacija naudojama nuolatiniam oro linijos pralaidumo skaičiavimo modelio tobulinimui.
Rugsėjį „Litgrid“ pradėtas bandymas truks iki kitų metų rugsėjo pabaigos, kad būtų galima įvertinti technologijos galimybes visais metų laikais. Pirmieji rezultatai bus analizuojami gruodį.
Pasak L. Varanavičiaus, jei įdiegtas technologinis sprendimas pasiteisins, planuojama kintamojo pralaidumo įrangą pagal poreikį naudoti ir kitose linijose.
Projektą „Litgrid“ įgyvendina su Slovėnijos ir Austrijos kompanijomis „Operato“ ir „Micca Informationstechnologie“, jo vertė siekia 160 tūkst. eurų.
