Azartinius lošimus ir loterijas dauguma Lietuvos gyventojų išbando būdami 18–24 metų, tačiau skirtingai vertina šių pramogų sukeliamą priklausomybę. Tai atskleidė IQ redakcijos užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.

Tik 13 proc. apklaustų šalies gyventojų pripažino lošę azartinius lošimus, bet loterijose yra dalyvavę net 71 proc. respondentų. Vyrai dažniau (20 proc.) nurodė lošę azartinius žaidimus, moterys – 6 proc. Pagal amžių daugiau lošusių yra jaunesnių respondentų: 18–29 metų – 24 proc., 30–39 metų – 26 proc., 40–49 metų – 11 proc., 50–59 metų – 8 proc., 60–69 metų – 2 proc., 70 metų ir vyresni – 1 proc. Dažniau lošė turintys universitetinį išsilavinimą (18 proc.). Pagal socialinę padėtį daugiausia žaidėjų yra aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų grupėje – 22 proc., bedarbių – 20 proc., studentų – 22 proc. Azartinius žaidimus renkasi aukštesnes pajamas (501 eurų ir daugiau šeimos nariui) gaunanti asmenų grupė – 24 proc. Daugiau azartinių lošimų mėgėjų yra tarp vilniečių – 18 proc., kitų didžiųjų miestų gyventojų – 19 proc., o mažiau yra rajonų centruose – 6 proc., kaime – 10 proc. Lietuvos gyventojų nuomone, azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę – tokiam teiginiui pritarė 74 proc. apklaustųjų. Tačiau tik 42 proc. priklausomybės grėsmę įžvelgia dėl loterijų. Daugiausia (43 proc.) iš lošusių azartinius lošimus Lietuvos gyventojų pirmą kartą šią veiklą išbandė būdami 18–24 metų. Net 26 proc. tai darė dar nesulaukę pilnametystės: jaunesni nei 16 metų – 7,1 proc., 16–17 metų – 17,2 proc. Gana nemažai jaunuolių iki 18 metų pirmą kartą nusiperka loterijos bilietą – 29 proc. O 33 proc. apklaustųjų tai padarė sulaukę 18–24 metų. Vieną kartą apsilankę lošimų organizavimo vietoje ar lošdami internetu, 47 proc. respondentų, lošiančių azartinius lošimus, išleidžia iki 20 eurų, 19 proc. – nuo 21 iki 50 eurų. Loterijos bilietams dauguma šalies gyventojų (63 proc.) nepagaili nuo 1 iki 4,99 euro. Paklausti, kas skatina dalyvauti lošimuose, 58 proc. lošiančių asmenų atsakė, kad noras laimėti pinigų. Pinigų arba prizo tikisi ir 83 proc. dalyvaujančių loterijose. Azartiniai lošimai taip pat vilioja, nes paskatino draugai ar pažįstami (37 proc.), noras atsipalaiduoti, pailsėti (32 proc.), patirti azarto jausmą (31 proc.). Azartą, kaip paskatą dalyvauti loterijose, nurodė 17 proc. respondentų. Lošimų temą nagrinėjančiame naujausiame IQ numeryje pakalbintas Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistas psichologas Olegas Mackevič akcentavo, kad svarstant, ar priklausomybė nuo lošimų gali prasidėti pamėgus pliekti kortomis su namiškiais ar žaisti pokerį bičiulių kompanijoje, svarbu atskirti žaidimą nuo lošimo. „Azartinis lošimas – tai žaidimas iš pinigų ar kito materialaus atlygio, o jo rezultatą lemia visiškai atsitiktinis įvykis. Daugelyje straipsnių probleminio lošimo tema mokslininkai įvardija, kad žaidimas kortomis namų aplinkoje gali būti viena iš bendravimo įgūdžių lavinimo ar socializavimosi formų, tačiau įtraukus piniginį atlygį padidėja jaudulys, kyla noras siekti materialaus laimėjimo, o ne tik dalyvauti bendroje šeimos veikloje. Jeigu artimiausioje aplinkoje mėgstama pliekti kortomis, reiktų vengti žaisti iš pinigų. Visiškai nerekomenduojama į azartinius lošimus namų aplinkoje įtraukti vaikų ir paauglių, kurių nuostatos, kontrolės ir vertinimo mechanizmai dar nevisiškai susiformavę. Ankstyvas lošėjo amžius yra viena didžiausių rizikų priklausomybei nuo lošimo vystytis“, – žurnalui IQ sakė specialistas. IQ redakcijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ sausio 27–vasario 5 d. apklausė 1021 šalies gyventoją nuo 18 metų. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę dalyvauti apklausoje. Ji organizuota Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytaus, Šakių, Utenos, Tauragės, Švenčionių, Raseinių, Kupiškio, Molėtų, Akmenės, Rokiškio, Telšių, Mažeikių, Marijampolės, Trakų, Varėnos, Kretingos, Vilniaus, Prienų ir Ukmergės rajonuose. Tyrimas vyko 21 mieste ir 26 kaimuose.