FotobankasPramonės lūkesčiai antrajam šių metų ketvirčiui yra pozityvūs, prognozuojamas augimas, tačiau iššūkių kelia sparčiai augančios žaliavų kainos, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudarytas Lietuvos gamintojų lūkesčių indeksas.
Pasak jo, gamybos apimtys balandį-birželį didės visose pramonės šakose, ypač elektronikos, plastikų ir chemijos pramonėje. Gamybos apimčių didėjimą visų pirmą lemia sparčiai atsigaunanti paklausa pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, o verslininkų nuomone, ši paklausa toliau augs ir ateinantį ketvirtį.
„Pagrindinis lietuviškos produkcijos paklausos šaltinis yra atsigaunanti euro zonos pramonė, kuri auga jau dešimtą mėnesį iš eilės, o pastaruosius du mėnesius augimo tempas viršija pastarųjų dviejų dešimtmečių rekordus“, – rašoma pranešime.
LPK teigia, kad ilguoju laikotarpiu galima tikėtis, jog didžiosios ES valstybės sieks Bendrijos viduje vystyti gyvybiškai svarbias pramonės šakas, pavyzdžiui, farmacijos pramonę ir kitas. Taip būtų bus siekiama išlaikyti kritinės produkcijos tiekimo nepriklausomumą nuo trečiųjų šalių – Lietuvos pramonės įmonėms tai bus proga plėsti savo svarbą ES tiekimo grandinėse.
Vis dėlto konfederacija pažymi, kad be pandemijos keliamų rizikų, didžiausias pramonės sektoriui kylantis iššūkis yra kylančios žaliavų kainos, kurios lems ir didėjančias produkcijos kainas.
„Produkcijos kainų augimą įtakos lėtas darbo našumo augimas ir spartus darbo kaštų augimas. Per pastaruosius dešimt metų pajamos Lietuvoje išaugo 101 proc., o darbo produktyvumas 29,4 proc., taigi, Lietuvos pramonės konkurencingumas matuojamas skirtumu tarp šių pokyčių sumažėjo 71,7 proc. ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių ES“, – rašoma pranešime.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, pramonės žaliavų kainos nuo 2016 metų išaugo 170 proc. Metalų kainos nuo 2016 metų išaugo 194 proc. Produkcijos kainas taip pat didina išaugę logistikos, ypač jūrų konteinerių, kaštai ir trikdžiai logistikos grandinėse.
Pozityvesnes nuotaikas pramonė sieja su Lietuvoje sparčiai įsibėgėjančiu vakcinavimo procesu bei artimiausiu metu įsigaliosiančiais vadinamaisiais galimybių ir žaliuoju pasais. Viliamasi, kad Lietuvos galimybių paso įsigaliojimai leis atverti ekonomiką dar plačiau, o tai paskatins ekonomikos augimą per didesnį vidaus vartojimą.
Pasak LPK, apdirbamosios gamybos sektorines tendencijas antrąjį šių metų ketvirtį galima suskirstyti į tris grupes: optimistiškos nuotaikos vyrauja kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos ir guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriuose.
Tuo metu nuosaikios teigiamos nuotaikos dominuoja baldų, chemikalų ir chemijos produktų, metalo gaminių, medienos, tekstilės ir kitų nemetalo produktų gamybos sektoriuose. Neutralios nuotaikos arba galimas nedidelis gamybos apimčių susitraukimas jaučiamas maisto ir drabužių gamybos sektoriuose.
Palyginti su pirmuoju 2021 metų ketvirčiu – pramonės lūkesčiai kur kas geresni, pažymi konfederacija.
„Pramonės lūkesčiai ypatingai pagerėjo elektronikos, plastiko pramonės ir tekstilės gaminių pramonės šakose“, – sakoma pranešime.
Tekstilės pramonės įmonės susidūrė su krentančia paklausa ir mažėjančiu užsakymų skaičiumi. Tačiau įsibėgėjęs vakcinavimo procesas bei karantino ribojimų laisvinimas vėl didina tekstilės ir drabužių pramonės produkcijos paklausą. Tekstilės pramonės produkcija 2020 metais buvo vos 20 proc. didesnė, palyginti su 2015 metais, o palyginti su 2019-aisiais susitraukė 4,6 proc.
Gamintojų pateikti gamybos apimčių per pastaruosius tris mėnesius duomenys atspindi teigiamas tendencijas daugumoje pramonės šakų. Suvaldžius antrosios pandemijos bangos išplitimą Lietuvoje bei svarbiausia ES ir trečiųjų šalių rinkoms grįžtant į augimo kelią, augančią paklausą jaučia visa Lietuvos pramonė.
Chemikalų ir chemijos pramonės produkcijos gamybos augimas išlieka didelis antrą ketvirtį iš eilės. Lietuvoje dalis chemijos įmonių prisitaikė prie pandemijos poreikių ir pradėjo gaminti cheminius reagentus, kurie itin paklausūs pandemijos laikotarpiu.
„Chemijos pramonės šaka yra antra pagal dydį Lietuvos pramonės struktūroje (sudaro 10,8 proc. visos Lietuvos pramonės), todėl sėkmingas šios srities gamybos augimas reikšmingai veikia visą Lietuvos ekonomiką“, – pažymi konfederacija.
Medienos (6,1 proc.) ir baldų pramonės (9,9 proc.) šakos Lietuvoje sudaro 16 proc. visos pramonės produkcijos. Metų pradžioje gamybos apimčių prognozės abiejose šiose pramonės šakose buvo neigiamos, tačiau situacija visų pirma dėl ES pramonės atsigavimo pasikeitė ir artimiausiu metu prognozuojamas spartus produkcijos augimas.
Darbuotojų poreikis pramonės įmonėse antrąjį 2021 metų ketvirtį toliau augs. Spartesnio darbuotojų skaičiaus augimo tikimasi visose pramonės šakose, išskyrus chemijos pramonę, kurioje augimas jau pastarąjį pusmetį buvo itin spartus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
