FotobankasVirtualios skrydžių bendrovės idėja Lietuvoje nėra tokia ir nauja – panašiai buvo kuriama vos dvejus metus išgyvenusi „Air Lituanica“
Koronaviruso sukelta krizė jau perbraižo aviacijos maršrutų žemėlapius. Tokios užkampio šalys kaip Lietuva atsiduria kiek didesnėje nežinioje. Nors daug skrydžių vis dar neatnaujinti, kol kas iš šalies nepasitraukė nė viena skrydžių bendrovė, tačiau neaišku, kokia padėtis bus po pusmečio.
Lietuvos oro uostų atstovai prognozuoja, kad ikikriziniai srautai grįš tik 2021 m. pabaigoje. Neatmetamas ir variantas, kad Europos aviacijos rinkoje bus persistumdymų – nacionaliniai vežėjai gali atsitraukti į namų rinkas, o pigių skrydžių bendrovės, kurios skraidina daugiau nei pusę Lietuvos oro uostų keleivių, gali įsivelti į konkurencinę kovą dėl pelningesnių maršrutų kitose šalyse. Tam reikės išteklių – lėktuvų ir įgulų. Tad skrydžiai iš Lietuvos nebūtinai taps nuostolingi, tačiau jei kur nors ims kvepėti didesniais pinigais, aviacijos bendrovės skris ten.
Užtikrinti oro susisiekimą svarbiausiomis kryptimis geriausiai padeda nacionaliniai oro vežėjai, tačiau jiems vis sunkiau būti konkurencingiems rinkoje. Lietuva savo nacionalinę oro bendrovę „flyLAL“ prarado per praėjusią finansų krizę 2009 m., kai tuometė konservatorių ir liberalų Vyriausybė atsisakė gelbėti ar perimti įmonę.
