Tvarumas tapo dar vienu burtažodžiu, bet kaip iš tikrųjų įsitikinti, kad siekdamas pelno verslas stengiasi mažinti neigiamus padarinius aplinkai ir visuomenei. Kokius klausimus reikia užduoti tarptautinėms korporacijoms, kad įsitikintume, jog tvarumas nėra tik kalbos. Ar galime tikėti tabako gamintojų tvarumu? Apie tai IQ biuro Briuselyje vadovas Evaldas Labanauskas Paryžiuje kalbėjosi su Migueliu Coleta, PMI („Philip Morris International“) pasaulinio tvarumo direktoriumi.
– PMI integruotosios 2023 m. ataskaitos ir transformacijos pažangos Europoje pristatyme kalbėjote apie tvarumą ir jo reikšmę. Bet paprastas klausimas: kodėl verslui reikia investuoti į tvarumą? Ar verslas neturėtų galvoti tik apie verslą?
– Taip, verslo reikalas yra verslas. Bet verslui reikia visuomenės pritarimo. Todėl reikia pagalvoti apie tai, kas atsitiktų, jei verslas netektų galimybės veikti.
Pavyzdžiui, anglies dioksido išmetimas. Tvarumas nėra tik gerų darbų darymas, tarkime, poliarinių meškų gelbėjimas Arktyje, nors tai labai svarbu. Esminis klausimas, koks yra mano verslo poveikis visuomenei? Kuriose srityse darome didelį poveikį visuomenei ir aplinkai? Kokių pokyčių reikėtų imtis, kad ir ateityje galėtume kurti vertę? Atsakę į šiuos klausimus, nustatome savo prioritetus – tai vadiname reikšmingumu.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Kalbant apie „Philip Morris“ ir tabaką, būtų galima ir toliau sakyti: „Mes tik parduodame cigaretes, visa kita mums nerūpi.“ Bet tai neveikia. Tai neveikia ir iš padorumo perspektyvos, bet dar svarbu, kad verslams vadovauja žmonės, o jie turi būti įkvėpti savo bendrovės veiklos. Pasikeitė visuomenė, pasikeitė ir verslas, o bendrovės, kurios nesikeičia, neturės ateities. Būtina įsivardyti, kuriose srityse darome poveikį aplinkai ir kuriose galime pakeisti ateitį.
Neatsitiktinai šiandien ES šalių vyriausybės reikalauja, kad įmonės vykdytų dvigubą reikšmingumo vertinimą – nukreiptą ir į aplinką, ir į ateitį. Kodėl? Nes visuomenė apskritai nori matyti, kokį poveikį sukelia įmonių veikla ir kaip jos tai atliepia. Taip pat investuotojai nori matyti, ar verslas, kuris yra pelningas šiandien, bus pelningas ir ateityje. Kaip įmonė valdo išorinius veiksnius? Kaip ruošiasi ateičiai ir kaip siekia sėkmės ateityje?
Tvarumas nėra tik gerų darbų darymas, tarkime, poliarinių meškų gelbėjimas Arktyje, nors tai labai svarbu.
– Ar nemanote, kad tvarumas yra trumpalaikė mada? Tai nėra toks jau senas dalykas. Pirmą kartą apie tvarumą versle išgirdau prieš kokius 15–20 metų, bet prisimenu, kad atėjus ekonomikos krizei visi apie tai pamiršo.
– Manau, kad tvarumo koncepcija išliks. Skirtingai nei prieš 50 ar 100 metų, tapome šiek tiek išmanesni. Kai kalbame apie tai, kaip įmonės valdo savo socialinį poveikį aplinkai, dabar galime veikti konkrečiai ir tikslingai. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, savo tiekimo grandinėje pirkdamas tabaką noriu žinoti, iš kur jis atkeliauja? Kas jį gamina? Kokį poveikį jis daro aplinkai ir pan. Tai svarbu ne tik kalbant apie žaliavas, kurias naudojame, bet ir apie produktus, kuriuos parduodame.
Tai nėra naujas požiūris. Esu iš Portugalijos. Kai žvelgiu į XX a. pradžios stambius verslo magnatus savo šalyje ir daug kur kitur, iš tikrųjų matau, kad jie buvo vizionieriai. Pavyzdžiui, viena gamykla buvo pastatyta su visu kvartalu aplink, kur buvo sukurtos geriausios tuo metu gyvenimo sąlygos darbuotojams. Kodėl jie tai darė? Ar todėl, kad buvo geri žmonės? Ne, jie norėjo užsitikrinti, kad jiems dirbs geriausi. O kad turėtų geriausius darbuotojus, jie siūlė geresnes sąlygas. Kitas pavyzdys. Vienas geriausių Portugalijos keramikos prekių ženklų „Vista Alegre“ ir šiandien turi nuostabų kaimą, kurį pastatė labai seniai ir kuriame nuo pat pradžių dirbo muzikos mokytojai, veikė geros mokyklos ir visa kita infrastruktūra. Kodėl jie apie tai pagalvojo? Nes jiems reikėjo menininkų. Jiems reikėjo žmonių, turinčių ypatingą talentą tapyti. Todėl jie sukūrė menui palankią aplinką ir tokį verslo modelį.
Mes siekiame išlaikyti geriausius darbuotojus, o tam turi galioti ir galimybių lygybės principai. Pasaulio mastu 2023 m. moterys bendrovės vadovaujamose pozicijose sudarė beveik 42 proc. Įgyvendinama atlyginimų politika visiems mūsų darbuotojams užtikrina atlyginimų lygybę, nepriklausomai nuo lyties, tautybės ar amžiaus.
Taip pat geriau suprantame, kokį poveikį darome aplinkai. Rūpinamės klimato kaita, žmogaus teisėmis, siekiame darnios plėtros tikslų. Atliepiame tai, ko visuomenė tikisi iš verslo, kuo jis turėtų prisidėti. Jei norime kurti atsakingą verslą, mūsų bendrovės transformacija galėtų būti pavyzdžiu bet kuriai kitai įmonei – turime aiškią misiją, aiškius tikslus ir galiausiai pasiekimų vertinimo kriterijus, taip pat esame numatę, kaip paskirstysime išteklius ir naujas investicijas, o visuomenė gali matyti mūsų pažangą. PMI yra vieša biržinė bendrovė ir kiekvienas gali nuspręsti investuoti arba neinvestuoti. Manome, kad taip elgdamiesi rinkoje esame daug patrauklesni investuotojams. Taip pat mus geriau vertina priežiūros ir kitos valstybės institucijos, nes mato pokyčius, rodiklius, progresą.
– Kokią tvarumo ateitį matote jūs?
– Norėdama tapti tvaresnė PMI transformuoja savo verslą ir pereina nuo cigarečių prie mažiau kenksmingų produktų. Bet tam, kad pertvarkytume savo verslą, tvarumo turime siekti visoje veikloje, ne tik keisdami vieną produktą kitu. Iš esmės keičiame įmonės struktūrą. Anksčiau nebūtume samdę mokslininkų, nebūtume turėję perdirbimo ar elektronikos specialistų. Dabar mes keičiame savo vertės grandinę. Turime keisti ir savo santykius su išoriniu pasauliu. Dėl to mums buvo svarbu paskelbti savo integruotą ataskaitą, kuri pateikia išsamią informaciją, kaip mes keičiamės kaip verslas.
Kuo skiriasi Darnios plėtros tikslai nuo Tūkstantmečio plėtros tikslų? Pirmiausia, suvokimu, kad iš tikrųjų turime bėdų. Planeta tikrai turi bėdų. Antra, Tūkstantmečio plėtros tikslai – planas vyriausybėms. O Darnios plėtros tikslai – planas visuomenei. Jie buvo pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, vyriausybių ir verslo atstovų bendradarbiavimo rezultatas, kai buvo sutarta: „Gerai, tai yra ateities planas ir kiekvienas – NVO, vyriausybės ir verslo atstovai – turi prisidėti prie jo įgyvendinimo.“
Kaip verslas prisideda? Naujais verslo modeliais ir problemų sprendimais. Įnešame savo indėlį ir visi kiti turi įnešti savo. Tam tikru momentu vyriausybės turi sutarti dėl tabako gaminių reguliavimo ir pasakyti: „Gerai, tai yra kelias į priekį: mes paliekame cigaretes praeityje.“ Suprantame, kad su tuo susiję daug emocijų: cigaretės yra kenksmingos, daug žmonių mirė nuo rūkymo. Todėl suprantame visas su tuo susijusias emocijas, tačiau tam tikru momentu turime nustoti gyventi praeitimi ir pradėti žvelgti į ateitį bei pasiūlyti aiškų sprendimą, kaip cigaretes paversti praeitimi.
– Jūsų požiūriu, kam – mažoms, vidutinio dydžio įmonėms ar didelėms korporacijoms, tokioms kaip PMI, – yra sunkiau taikyti tvarumo principą?
– Tai labai geras klausimas. Nežinau… Ar didžiosios bendrovės turi daugiau ką prarasti? Ar dideliems sunkiau keistis? Atvirai pasakysiu – nežinau. Bet mažoje įmonėje esi mažiau prisirišęs prie to, kas esi tuo metu, nes nori augti ir būti kažkuo kitu. Todėl galbūt tokios įmonės turi daugiau galimybių imtis nestandartinių sprendimų, labiau rizikuoti?
PMI yra gana didelė korporacija, ir tai, ką užsibrėžėme padaryti, yra tikra revoliucija. Nieko nuostabaus, kad 2016 m. žmonės galvojo, kas čia vyksta? Jie stebėjosi, kodėl bendrovė, turinti geriausiai parduodamą prekės ženklą pasaulyje, pareiškė, kad pakils nuo patogaus fotelio ir pereis prie kažko visiškai kito? Štai kodėl man taip patinka ši bendrovė. Nes tai bendrovė, kuri yra pasiryžusi viską pastatyti ant kortos tam, kad pasielgtų teisingai.
Ir jau matome rezultatus. 2023 m. pirmą kartą buvome įtraukti į pasaulinį tvarumo indeksą ir esame lyderiai savo sektoriuje, o aš ypač didžiuojuosi, kad tarptautinė CDP organizacija mums suteikė AAA reitingą. Taip pat labai svarbus Pasaulio verslo tarybos darniai plėtrai pripažinimas, nes ši organizacija analizuoja visų didžiausių bendrovių ataskaitas ir 2023-iaisiais mes buvome pripažinti vienais geriausių. Tai reiškia, kad mūsų veikla unikali ir yra gerosios praktikos pavyzdys.
Suprantame visas su tuo susijusias emocijas, tačiau tam tikru momentu turime nustoti gyventi praeitimi ir pradėti žvelgti į ateitį bei pasiūlyti aiškų sprendimą, kaip cigaretes paversti praeitimi.
– Ar galite įvertinti, kiek pinigų išleidžiate tvarumui? Ir kiek pajamų gaunate dėl to? Ar įmanoma suskaičiuoti tvarumo išlaidas ir pajamas?
– Nemanau. Vienas kolega man uždavė šį klausimą, ir bijau, kad neturiu atsakymo. Galiu pasakyti, kad išleidome 12,5 mlrd. JAV dolerių investicijoms į mokslinius tyrimus ir produktų kūrimą. Bet kiek išleidome, kad panaikintume vaikų darbą tabako auginimo sektoriuje? Tai padaryta po daugiau nei 10 metų nuoseklių investicijų, perėjimo nuo situacijos, kai tabaką pirkome aukcionų rinkoje ir atvirose rinkose, dažniausiai neturėdami jokio poveikio tam, kas vyksta ūkiuose. Pasakėme sau: „Gerai, jei norime spręsti socialinio poveikio aplinkai problemą, taip pat jei norime geriau kontroliuoti rinkos pažangą, turime veikti ūkio lygyje.“
Anksčiau didžiąją dalį tabako pirkome aukcionuose. Šiandien daugiau kaip 90 proc. įsigyjame tiesiogiai iš ūkininkų arba tiesiogiai iš verslo partnerių. Tai reiškia, kad turėjome sukurti infrastruktūrą su agronomais, lauko technikais, kurie dirbtų su ūkininkais.
Žinoma, mes iš to gavome ir naudos, nes dabar geriau žinome, kaip keičiasi kainos. Bet mes taip pat gauname geresnį derlių ūkyje. Tai darome ne tik iš geros širdies. Tai yra verslas, bet mes į tai labai daug investavome. Tabaką perkame iš dešimčių pasaulio šalių, jo vertė siekia milijardus dolerių. Tai tik vienas pavyzdys.
Kitas pavyzdys – išteklių tausojimas. 94 proc. mūsų įsigyjamo tabako neprisideda prie miškų kirtimo ir nedaro poveikio natūralioms ekosistemoms.
Kalbant apie klimato kaitą, pastaruoju metu daug investuojame į atliekų surinkimo programas, jų perdirbimą ir pan. Tarkime, nuo 2021 m. atnaujinome ar sutaisėme 320 tūkst. bedūmių elektroninių prietaisų. Pavyzdžiui, Vengrijoje jų perdirbome 82 proc.
Taip pat reikia atsižvelgti į investicijas į ekologinį dizainą. Mūsų mokslininkai projektuoja ateities gaminius, o dabartiniai gaminiai yra labai labai smarkiai patobulinti, palyginti su turėtais prieš trejus metus. Jau po kelerių metų visi mūsų pristatyti prietaisai turės ekologinio dizaino sertifikatą.
Tvarios veiklos siekiame visose savo veiklos srityse ir rinkose visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje.
Pasiekimai Lietuvoje
(Pagal „Philip Morris Lietuva“ pateiktą informaciją)
„Philip Morris Lietuva“ fabrikas Klaipėdoje dar 2019 m. tapo pirmuoju PMI fabriku pasaulyje, gavusiu „Carbon-Neutral“ – anglies dioksido neutralumo – sertifikatą. Gavęs sertifikatą fabrikas toliau mažino CO2 ir kitų išteklių naudojimą. Pavyzdžiui, bendrą energijos suvartojimą kasmet sumažina 5–10 proc., naudoja žalią vėjo ir vandens energiją, į sąvartynus neišmeta beveik jokių atliekų – jos sudaro tik 0,06 proc. panaudojamų žaliavų.
Taip pat fabrikas veikia pagal ISO14001 sertifikatą (aplinkosaugos vadybos sistema), ISO 45001 sertifikatą (darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos standartas), ISO 9001 sertifikatas (kokybės vadybos standartas) ir „Alliance for Water Stewardship“ pasaulinį vandens tausojimo standartą. Pastarąjį fabrikas gavo po 2023 m. atlikto išorinio audito ir yra vienintelė įmonė Baltijos šalyse, turinti tokį standartą.
