Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad ketvirtadienį Finansų ministerijos pristatytas laikino solidarumo įnašo bankams įstatymo projektas yra paremtas netinkama logika. Pasak jo, Vyriausybės atstovų ir Seimo narių teigimas, kad bankai gauna pajamas „nieko neveikdami“ yra paremtas pasirinkimu ignoruoti šių verslų ilgalaikę veiklą.
„Pelno nusipelno kiekvienas ir kiekvieno euro, jei vystė verslą ir atėjo iki pelningo laikotarpio ir niekaip kitaip. Nes jei nebūtų buvę 30 metų veikusio banko tai šių metų pelno nebūtų. Jei nebūčiau valdęs savo pinigų, tai ir pelno nebūtų iš investicijų. Beje viršpelnių autoriai kvestionuoja, kad nelabai etiška gauti palūkanas už obligacijas pavyzdžiui – nes „nieko neveiki“, o gauni pinigus“, – savo feisbuko paskyroje aiškino M. Dubnikovas.
„Ir kažkaip labai keistos tos diskusijos buvo – tarsi viskas gerai, kad Markso rašytos rentos apmokestinimo idėjos įvedamos Lietuvoje“, – pajuokavo jis.
Ekonomistas tvirtino, kad įvedus viršpelnio mokesčius bankams, galima numatyti, kad tokie mokesčiai ateityje taip pat bus taikomi pritaikyti informacinių technologijų (IT), biotechnologijų bendrovėms ir galimai žemės ūkio gamintojams.
„Problema tame, kad politikos formuotojai pradeda spręsti klausimus, kiek pelno tau pakanka ir kada iš tavęs reikia atimti pelną ar net verslą. Ir tai tampa tendencija. Keliamas klausimas, ar tu nusipelnei pelno“, – komentavo ekonomistas.
„Galime rikiuoti – IT kompanijas (jos gavo daugiau pelno, nes tiesiog rinka pasikeitė), biotechnologijas (tos išvis už dyką pelną gavo nes pandemija), tada ūkininkai (dėl karo šoko grūdų kainos, bet tie niekada pelnų nerodo)“, – ironizavo jis.
Taip pat ekonomistas pasiilgo atsakymų ir nuomonių apie solidarumo mokestį iš pačių komercinių bankų. Galimai, pasak jo, tai nulėmė tai, kad skelbiama informacija, jog mokesčio pinigai bus skirti kariuomenei. Visgi, anot M. Dubnikovo, nežinia, kiek finansų iš tikrųjų bus skirta krašto gynybai.
„Bankai tyli – velniai žino ko bijodami, ir bus dar kartą jų akcininkai apgrabalioti politikų. Vieną kartą gavo sektorinį mokestį, dabar dar minus 500 mln. euriukų. Nieko tokio – niekas jų ir taip nemyli, o dar geriau, kad užrakinę galines kritikos duris politikai sako, kad mokesčiai bus nukreipti gynybai, kad niekas šiame kontekste net cyptelt negalėtų, nors pinigai keliaus į bendrą biudžetą ir vėliau bus skirstomi“, – rašė jis.
Taip pat M. Dubnikovas tikino, kad netgi bankams nedidinant indelių egzistuoja būdai „perskirstyti“ šiuos pelnus visuomenei, kadangi asmenys gali pirkti akcijas.
„Jei bankai uždirba per daug pelno, tai imi savo indėlį lauk ir nusiperki to banko akcijas ir gauni taip pat dalį pelno, bet tai jau mūsų finansų formuotojams per sunku suvokti. Jei nemoki akcijų nusipirkti – eini į fondą, pensijas ar gyvybės draudimą, ten tau padės. Bet ne, politikams reikia ir tuos ištraiškyti“, – tvirtino jis.
Finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m.
Prognozuojama, jog siūlomi laikino solidarumo įnašai įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos 510 mln. eurų.
