Josvydas Elinskas/ELTAEkonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad ateityje bazinės palūkanų normos euro zonoje nebegrįš prie 0 proc. lygio, kuris iki 2022 metų vasaros išsilaikė nepakitęs beveik dešimtmetį. Pasak jo, ypač žemos bazinės palūkanų normos yra bandymo „gydyti“ su problemomis susiduriančia ekonomiką rezultatas, tad tokio lygio sugrįžimas rodytų rimtas problemas.
„Prie nulinių palūkanų tikėtina, kad artimiausiu metu tikrai negrįšime. Prie nulinių palūkanų galima grįžti tik tuo atveju, jeigu mes išgyventume tikrai labai didžiulę krizę, nes jos yra skirtos gydyti sugedusią ekonomiką. Tai šioje vietoje kol kas nenusimato ir geriau būtų, kad negrįžtume prie nulio ir nereikėtų kažko rimtai taisyti“, – ketvirtadienį Kreditorių konferencijoje aiškino M. Dubnikovas.
Pasak ekonomisto, atsižvelgiant į istorinius duomenis, galima spėti, kad euro zonoje ateityje bazinės palūkanų normos, priklausomai nuo ekonomikos stabilumo ir sveikatos, turėtų nusistovėti tarp 2,5 proc. ir 3,5 proc.
„Žiūrint į ilgesnio periodo, negu dešimt metų, euro zonos medianą, tai tie 3–3,5 proc. yra normalios palūkanos, kurios ir turėtų būti. Jeigu ekonomika bus labai sveika, tikėtina, kad ateityje mes turėsime 2,5–3,5 proc. palūkanas ir tai turėtų išlikti pakankamai ilgą laiko tarpą“, – tikino jis.
Visgi, ekonomistas primena, kad dėl toliau išliekančios aukštos infliacijos euro zonoje, per artimiausius metus bazinės palūkanų normos sieks apie 4,5 proc.
„Trumpuoju periodu, per artimiausius 12 mėnesių tikrai galime pamatyti kokius 4–4,5 proc., nes Europoje infliacija nors ir stoja, ji turbūt vis dar yra per aukšta“, – paminėjo jis.
2022–2023 metais sugebėjome išvengti istorinės krizės
Taip pat, pasak M. Dubnikovo, 2022–2023 metų periode Vakarams pavyko palyginus gerai susitvarkyti ir išvengti galimai daug blogesnės krizės. Anot ekonomisto, buvo įmanomas 1990–1992 metų JAV krizės pasikartojimas, kai ilgam laikotarpiui infliacijai buvo leista pakilti iki 15 proc.
„Su infliacija galėjo nutikti pasikartojimas to, kas nutiko 1980–1982 metais. Kas galėjo nutikti? Tai situacija buvo tokia: praėjo penki metai po aukso standarto atsisakymo JAV, buvo problemų su resursais, nes arabai užsuko naftą. Ir buvo pradėti spausdinti pinigai. Bankai siekė maksimalaus užimtumo ir toleravo infliaciją, leisdami jai pakilti aukštai, ir infliacija šovė link 15 proc. Centrinis bankas viso to metu miegojo, žiūrėjo ir laukė“, – sakė M. Dubnikovas.
Kaip teigė ekonomistas, toks ilgalaikis infliacijos toleravimas privertė finansų institucijas imtis radikalios politikos, kai bazinės palūkanų normos buvo pakeltos iki 20 proc. Negana to, anot jo, kova prieš išaugusią infliaciją užtruko apie 5 metus.
„Ir susipratęs, kažkurią akimirką dėl to, kaip čia viską reikės suvaldyti, kėlė bazinę palūkanų normą iki 20 proc. Tai būsto paskolos tuo metu kainavo iki 30 proc. Ir įsivaizduokite situaciją, kai per metus turėtume trečdalį savo būsto kainos sumokėti už palūkanas. Ir tai apie 5 metus vyko, spragsėjo ir buvo parašyta vadovėliuose – kad niekada daugiau“, – komentavo ekonomistas.
