BNS fotoSusisiekimo ministras sako, jog atsiskaitymai už sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado nuo rugsėjo turėtų vykti ir toliau. Vis dėlto Marius Skuodis neatmeta, kad jie gali strigti, tačiau ne dėl valstybės kaltės.
„Iš savo pusės valstybė yra padariusi praktiškai visus veiksmus, ką buvo galima padaryti, aš kiek girdžiu, atsiskaitymai turi vykti, nors neatmesčiau galimybės, kad tam tikriems subjektams gali kilti iššūkių, kokių kyla ir dabar“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė M. Skuodis.
Anot jo, atsiskaitymai pirmiausiai yra komercinių santykių klausimas.
„Tranzitas nėra valstybei svarbi funkcija, tai svarbi komercinė paslauga, dėl kurių tariasi komercinių santykių dalyviai, bankai priima sprendimus, atsiskaitymai vyksta, išimtys yra galimos. Skirtingi subjektai, kurie daro vieną ar kitą veiksmą, jie labai dažnai nori apsidrausti, yra tam tikri mechanizmai, kaip tą galbūt būtų galima padaryti“, – kalbėjo M. Skuodis.
Ministro teigimu, sunkumų dėl atsiskaitymų gali kilti nebent dėl besikeičiančių sankcijų ar dėl konkrečių bendrovių sprendimų nutraukti santykius su šalimis agresorėmis.
„Dėl mokėjimų iššūkių bus labai daug, sankcijos nuolat keičiasi, jos griežtinamos, komerciniai subjektai atsisako tam tikrų santykių su kariaujančiomis šalimis ir tai nėra datų klausimas, konkrečioms kompanijoms mokėjimai gali sutrikti vienu metu ateityje“, – sakė susisiekimo ministras.
Jo teigimu, konkrečios datos neturi reikšmės atsiskaitymų aptarnavimui, nes panaši finansinių operacijų kontrolė galiojo ir anksčiau.
„Dabar tas klausimas yra aiškiai užaštrėjęs, reikėtų klausti kompanijų, kaip joms sekasi vykdyti verslą trečiosiose šalyse, net ne Rusijoje, o Baltarusijoje, kitose trečiosiose šalyse, paklauskite – per kiek laiko yra patikrinami mokėjimai, per kiek laiko gaunami apmokėjimai – tai nėra naujas klausimas“, – tikino M. Skuodis.
Atsiskaitymus su Rusijos įmonėmis šiuo metu aptarnaujantis Šiaulių bankas pranešė, kad nuo rugsėjo 1-osios neaptarnaus rusiškos kilmės sankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą, nes tokie veiksmai gali pažeisti tarptautines sankcijas.
Bankas šią savaitę pranešė BNS nekeičiantis savo pozicijos ir nuo rugsėjo neaptarnaus mokėjimų su Rusijos ir Baltarusijos ūkio subjektais, išskyrus kai kurias išimtis, tačiau kiekviena situacija bus vertinama atskirai.
„Šiaulių banko pozicija nėra pasikeitusi – nuo rugsėjo 1 dienos nebevykdysime mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją arba iš jų. Tam tikros išimtys bus leidžiamos tik tais atvejais, kai mokėjimai yra būtini valstybės funkcijoms užtikrinti ar yra atliekami humanitariniais tikslais, tačiau kiekviena situacija yra vertinama individualiai“, – rašoma banko komentare BNS.
Anot jo, išimtimis pasinaudoti norintys klientai turėtų susisiekti tiesiogiai su banku.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau patvirtino, kad aptarnaujant tokius mokėjimus gali būti taikomos išimtys, tačiau kiekviena situacija būtų vertinama individualiai, taip pat nurodė vieną tokią išimtį jau pritaikiusi.
„Mūsų pozicija nesikeičia – kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai“, – šią savaitę BNS sakė tarnybos atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis prieš kelias dienas sakė, jog atsiskaitymai už rusiškų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą nuo rugsėjo 1-osios turėtų vykti be kliūčių.
Sankcionuotų prekių tranzitą LTG atnaujino liepos 22-ąją, po Europos Komisijos išaiškinimo, jog geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado gali būti pervežtas ribotas krovinių kiekis.
