Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gegužės 19 d.


SANKCIJOS
M. Skuodis: nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ Lietuvai gresia dideli ieškiniai
BNS
BNS foto
M. Skuodis.

Susisiekimo ministras sako, jog nutraukus sutartį su sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvai gresia didelės vertės ieškiniai. Marius Skuodis pripažįsta, kad Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokių sankcijų, kai didelės apimties sutarčių nutraukimas gali turėti reikšmingų pasekmių valstybei.

„Žvelgiant iš teisinės pusės, konsultacijų su partneriais, ir užsienio, deja, situacija yra tokia kokia yra – Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokio tipo sankcijų, ypač tokios apimties sutartims su tokiomis pasekmėmis. Turiu omeny ne praradimus, o galimus ieškinius, jų dydį, ir dėl to šitoje vietoje negalime sau leisti priimti greitų sprendimų, neapgalvotų ir impulsyvių. Bet faktas kad jie (ieškiniai – BNS) bus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Pasak ministro, teisininkams išnagrinėjus sutartį su „Belaruskalij“ ir joje numatytus įsipareigojimus paaiškėjo, kad atsakomybė už jos nutraukimą ir galimas finansines pasekmes tenka „Lietuvos geležinkelių“ valdybai.

„Ministras negali įpareigoti „Lietuvos geležinkelių“ padaryti vieną žingsnį – nutraukti sutartį. Galiu pasakyti, bet valdyba geležinkelių už sprendimų pasekmes, finansines pasekmes, galimą žalą, ieškinius – ji prisiima atsakomybę praktiškai asmeniniu turtu“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis teigė tikintis, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdyba ketvirtadienį viešai pasisakys ir įvardins „tam tikrus komercinius dalykus“.

„Tikiuosi aiškių atsakymų iš valdybos ir viešumai pateiktos informacijos“, – sakė ministras.

M. Skuodis pranešė, jog valstybė gali imtis žingsnių, kad patirtų kuo mažesnes finansines pasekmes: „Šitoje vietoje yra mano didžiausia atsakomybė“.

„Kalbu ne apie pajamų praradimą, kai trąšos nustoja (važiuoti – BNS). Kalba apie tai, kad mūsų įmonės turi tam tikrus kontraktinius įsipareigojimus ir nesilaikant yra labai didelės pasekmės, ir šitoje vietoje ir pačios įmonės negali daryti tokio žingsnio, kuris galėtų privesti įmonę į tokią situaciją, kuri galbūt grėstų ir bankrotu“, – sakė susisiekimo ministras.

Jis pakartojo lapkričio pabaigoje buvęs informuotas apie avansinį „Belaruskalij“ mokėjimą geležinkeliams už paslaugas po gruodžio 8 dienos, kai įsigaliojo JAV sankcijos.

„Tuomet ėmėmės labai rimto teisinio vertinimo, kokie žingsniai, ką galima padaryti. Deja, gavome tokius atsakymus, kad ir atsidūrėme tokioje situacijoje“, – aiškino M. Skuodis.

M. Bartuška: baudos siektų šimtus milijonų eurų

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška pareiškė, jog nutraukus sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvos įmonei gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.

„Pažeidus sutartį gresia dideli nuostoliai (...) Gal siekti šimtus milijonų eurų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Bartuška.

Jis pabrėžė, kad sutartį vienašališkai galima nutraukti, tik jei valstybės institucijos priimtų tokį sprendimą.

„Mums reikalingas valstybės institucijų teisinis sprendimas, kad sutartį su „Belaruskalij“ galėtume sustabdyti. Šis klausimas yra valstybės rankose“, – sakė jis.

M. Bartuška pakartojo, kad JAV sankcijos „Belaruskalij“ teisiškai nėra pagrindas „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti ar kitaip sustabdyti operacijas.

M. Bartuška pakartojo, kad JAV sankcijos „Belaruskalij“ teisiškai nėra pagrindas „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti ar kitaip sustabdyti operacijas.

Komentuodamas „Belaruskalij“ lapkritį atliktus papildomus „netipinius“ avansinius mokėjimus M. Bartuška ketvirtadienį teigė, kad Baltarusijos įmonė pinigus pervedė nesuderinusi su geležinkeliais. Pasak jo, įmonė bandė pinigus grąžinti „Belaruskalij“, tačiau nesėkmingai.

„Dar spalį, kadangi buvo aišku, kad gali kilti rizikų dėl bankinių pavedimų, mes pareikalavome „Belaruskalij“ pereiti prie avansinių apmokėjimų, kad neturėtume situacijos, kad atliekame paslaugas, o kažkuriuo metu vėliau apmokėjimai užstringa. Jau už lapkritį klientas buvo priverstas mokėti avansus. Tačiau lapkritį („Belaruskalij“ – BNS) padarė ir papildomus avansus. Tai vyko jo iniciatyva, be jokio papildomo suderinimo“, – Seimo liberalų frakcijoje aiškino M. Bartuška.

„Tiesiog į banką gavome papildomus avansus. Kaip žinia, bankinės transakcijos vyksta automatiškai, nėra įmonėje kažkokio mygtuko, priimti ar nepriimti. Tos lėšos tiesiog įkrito“, – pridūrė jis.

Papildomi avansai, pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, sumokėti antroje lapkričio pusėje: „Datų mintinai nežinau, bet tą informaciją turime“.

Parlamentaro Armino Lydekos paklaustas, ar „Lietuvos geležinkeliams“ nekilo noras grąžinti šiuos avansus, M. Bartuška teigė, kad toks siekis buvo.

„Buvo sprendimas netgi juos grąžinti, bet bankas pervedimą atmetė, kol kas ieškome kitų būdų, kaip tuos netipinius avansus grąžinti“, – pranešė M. Bartuška.

Eugenijus Gentvilas teiravosi, ar įmonės valdyba buvo priėmusi sprendimą dėl šių neplaninių mokėjimų ir pinigų naudojimo po gruodžio 8-osios.

„Jeigu akcininkai ir valdyba nedalyvavo sprendime dėl avansų naudojimo, kas tada priėmė jį?“ – klausė Seimo narys.

„Avansas įkrito automatiškai, tada rizikas, kaip elgtis, aptarėme ir valdyboje (...) Jeigu yra pinigai, įsipareigojimus reikia vykdyti“, – teigė M. Bartuška.

M. Bartuška tikino, kad JAV paskelbus apie būsimas sankcijas „Belaruskalij“, jis situaciją ne kartą aptarė su valstybės pareigūnais: „Susitikimų yra buvę“.

„Tai klausimas pačioms institucijoms. Ta informacija, kokią turime, buvo nuolat dalinamasi, patys klausėme aiškumo, kaip elgtis, kaip bus“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, paklaustas, su kuo vyko pokalbiai.

M. Bartuška dar kartą patvirtino, kad visą informaciją pateikė Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 12 09 10:50
Spausdinti