Strateginės autonomijos vizija Europoje atsirado dar 2016-aisiais, JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui, negailėjusiam kritikos NATO. Tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje šią sąvoką nušvietė kitame kontekste. Be to, spartėjant technologijų tobulėjimui, rinkoje auga ir Kinijos vaidmuo. Kokių priemonių Europos Sąjunga (ES) gali imtis, siekdama mažinti savo priklausomybę nuo išorės energetikos tiekėjų? Kaip užtikrinti, kad į ateitį žengsime ne tik konkurencingi, bet ir tvarūs?
Į šiuos klausimus kovo 31-ąją Tauragėje vykusiame IQ forume „Tauragė 2023. Kaip tampama traukos centru?“ atsakė Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. „Šiandien kalbame apie kitų valstybių šantažą, o kitame kontekste kalbame apie naftą ir dujas, – teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas. – Ar Europoje turime pakankamai naftos ir dujų? Žinoma, kad ne, jų turime įvežti ir jas įveždami esame priklausomi nuo kitų valstybių.“
M. Vaščega pabrėžė, kad tai Lietuvoje supratome jau seniai – dėl to turime naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalus. Tačiau pernai šis suvokimas atėjo ir į likusią Europą. „Europa padarė labai daug dalykų tik per vienus metus, – sakė M. Vaščega, – įskaitant ir spartų perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių.“
Vis dėlto šioje srityje, be Rusijos, Europai kyla ir kita grėsmė – Kinija, kuri šiuo metu, anot M. Vaščegos, karaliauja retųjų elementų rinkoje. ES priklausomybė nuo šios Azijos milžinės yra gana didelė, tačiau Kinija nėra vienintelė tiekėja. „Pirmiausia reikia pripažinti priklausomybę, bet ties tuo negalime sustoti, turime ieškoti būdų ir tai darome ES mastu“, – aiškino M. Vaščega.
Jei yra ateitis, tai ji yra žalia, o mūsų pramonės ateitis – strategiškai autonomiška.
Šia tema vieni svarbiausių šiuo metu ES rengiamų teisės aktų – Poveikio klimatui neutralizavimo aktas ir Svarbiausių žaliavų aktas. Pirmojo tikslas – paskatinti technologijų gamybą ES viduje, plėtoti vėjo jėgainių, saulės kolektorių, šilumos siurblių, elektromobilių gamybą Senajame žemyne. Anot M. Vaščegos, ES turi nusimačiusi strateginių technologijų sąrašą, kurioms vėliau bus numatyta papildoma parama ir investicijos.
Svarbiausių žaliavų aktas skirtas išvengti augančios priklausomybės nuo žaliavų tik iš vienos valstybės ir padėti kaip įmanoma labiau tiekėjus diversifikuoti.
„Šiuo metu viskas tampa geopolitika. (...) Dėl to turime labai atsargiai žiūrėti į savo ateities priklausomybes, jų vengti, daryti dalykus, kad žalioji transformacija vyktų ir nesustotų, nesukurtų mums nepatogių situacijų, nes ji vyks, – teigė M. Vaščega. – Jei yra ateitis, tai ji yra žalia, o mūsų pramonės ateitis – strategiškai autonomiška.“
JWPLAYER_MAIN:1998