Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


GRYNIEJI PINIGAI
Malonus šlamesys: kodėl lietuviai ir dauguma kitų europiečių taip vertina grynuosius?
Agnė Piepaliūtė
Shutterstock
Pilnos kasos pinigų.

Bankų kortelės ir tobulėjančios elektroninės atsiskaitymo priemonės niekaip neišstumia banknotų ir monetų.

Lietuviai grynaisiais pinigais atsiskaito už 62 proc. visų pirkinių fizinėse prekybos vietose ir reikšmingai neatitolsta nuo euro zonos vidurkio (59 proc.), tačiau smarkiai pralenkia skandinavus ir olandus. Tai parodė Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuota euro zonos šalių vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. Pagal 2019 m. atliktą analogišką tyrimą lietuviai grynaisiais pinigais atsiskaitė 68 proc., 2016 m. – 75 proc. (euro zonoje atitinkamai 72 ir 79 proc.) atvejų.

ECB duomenimis, 2022 m. grynaisiais pinigais dažniausiai buvo atsiskaitoma Maltoje (77 proc.), Slovėnijoje (73 proc.), Austrijoje (70 proc.) ir Italijoje (69 proc.). O bankų kortelėmis – Suomijoje (70 proc.), Nyderlanduose (67 proc.), Liuksemburge (52 proc.) ir Belgijoje (48 proc.). Estijoje atsiskaitymų kortelėmis ir grynaisiais dalis yra panaši.

Lietuvoje grynieji pinigai išlieka populiarūs kaip santaupų kaupimo priemonė. „Beveik pusė (46 proc.) Lietuvos respondentų nurodė papildomai kaupiantys santaupas grynaisiais pinigais, ši dalis išaugo nuo 37 proc. 2019 m. iki 46 proc. 2022-aisiais“, – teigė Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.

2023 12 19 06:45
Spausdinti