FotobankasBaltarusijos užsakymų Lietuvoje mažėjimas, kurį gali paskatinti prastėjantys dvišaliai santykiai ir blogesnė šalies kaimynės ekonomikos padėtis, 2020–2021 metais Lietuvai galėtų kainuoti apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), skaičiuoja Lietuvos banko (LB) ekonomistai.
LB pirmadienį paskelbtoje ekonomikos apžvalgoje daroma prielaida, kad dėl jau pasirašytų sutarčių tarp įmonių bei produktų ir paslaugų kainų pokyčių Lietuva netektų tik dalies eksporto, keliaujančio į Baltarusiją.
„Jei nebeliktų po 25 proc. paslaugų ir lietuviškos kilmės prekių eksporto bei prekių reeksporto (apie 1,2 proc. viso Lietuvos eksporto), realiojo BVP augimas 2020 metais sumažėtų apie 0,1, o 2021 metais – dar apie 0,2 procentinio punkto“, – rašoma LB apžvalgoje.
Joje pažymima, kad analizėje naudojamas šokas, dėl kurio eksportas sumažėtų šių metų ketvirtąjį ketvirtį.
LB pažymi, kad paslaugos yra vienas stipriausių ekonominių Lietuvos ir Baltarusijos saitų. Lietuva daugiausia paslaugų importuoja iš Baltarusijos – jų apimtis 2019 metais sudarė 0,68 mlrd. eurų, arba 10 proc. viso paslaugų importo. Lietuvos paslaugų eksportas į Baltarusiją pernai siekė 0,72 mlrd. eurų ir sudarė 6 proc. viso paslaugų eksporto – pagal šį rodiklį kaimyninė valstybė atsiliko tik nuo Vokietijos, Rusijos ir Prancūzijos.
Didžiąją dalį dvišalės prekybos sudaro transporto paslaugos, kurias Baltarusijai teikia „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uostas. Pernai beveik 12 proc. Lietuvoje pakrautų ir 75 proc. iškrautų geležinkelių krovinių buvo į ir iš Baltarusijos. Klaipėdos uoste kroviniai iš Baltarusijos sudarė iki trečdalio visų uosto krovinių.
Tuo metu prekių prekyboje Lietuva Baltarusijai yra tranzitinė šalis. Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją pernai padidėjo 6,4 proc. iki 1,1 mlrd. eurų, tačiau net 86 proc. jo sudarė reeksportas, daugiausia mašinos ir įrenginiai bei automobiliai. Anot LB, reeksportuojamos prekės daug pridėtinės vertės nekuria, dėl to sumažėjęs Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją neturėtų reikšmingo tiesioginio poveikio Lietuvos BVP.
LB teigimu, nors kai kurioms įmonėms gali pakenkti pablogėję Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, dvišalių investicijų sumažėjimas Lietuvos ekonomikos reikšmingai nepaveiktų. Padalinius Baltarusijoje turi „Kauno grūdai“, „Audimas“, Vakarų medienos grupė ir kitos didelės Lietuvos įmonės, tačiau jų apyvarta pernai sudarė tik apie 5 proc. visų užsienyje veikiančių Lietuvos įmonių apyvartos.
Baltarusijai pernai teko 3,4 proc. visų sukauptų Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų (TUI), pagal šį rodiklį ji užėmė septintą vietą tarp visų užsienio valstybių. Pagal Lietuvoje sukauptas TUI Baltarusijai pernai teko tik 18 vieta, jos investicijos sudarė mažiau nei 1 proc. visų užsienio kapitalo įmonių investicijų Lietuvoje, kurios siekė 18,2 mlrd. eurų.
Imigrantai iš Baltarusijos sudaro penktadalį Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, jie daugiausia įsidarbina statybų ir transporto sektoriuose, nors šiemet jų imigraciją riboja koronaviruso pandemija ir ES Mobilumo paketo sukelti transporto sektoriaus pokyčiai. LB pažymi, kad antrąjį pusmetį imigraciją į Lietuvą gali skatinti ir politinės priežastys – paaštrėjus krizei Baltarusijoje, šios šalies piliečiai gali ieškoti prieglobsčio.
LB teigimu, Baltarusija Lietuvai svarbi ir turizmo sektoriui – iš visų 2019 metais į Lietuvą su nakvyne atvykusių turistų daugiausia buvo iš Baltarusijos, kurie Lietuvą renkasi ne tik turizmo tikslais, bet ir kaip galimybę apsipirkti. Pernai lankytojai iš Baltarusijos Lietuvoje išleido daugiau nei 130 mln. eurų – tai sudarė 14 proc. visų turistų išlaidų.
Pasak LB, koronaviruso krizė turėjo neigiamos įtakos turistų iš Baltarusijos srautui, kuris dėl kaimyninę šalį ištikusios politinės ir ekonominės krizės gali būti ir neatkurtas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
