Indėlių draudimo fonde sukauptų lėšų nepakaktų žlugus bankui ar kitai didesnei kredito įstaigai
Indėlių draudimo fonde dabar yra 95,9 mln. eurų. Tai palyginti nedaug, nes vos trijų bankrutavusių kredito įstaigų klientams teko išmokėti daugiau kaip 100 mln. eurų, nors iš viso per dešimtmetį šalyje nemokios tapo 13 kredito unijų. Bankrutavusio „Snoro“ banko klientams išmokėta daugiau kaip 1 mlrd. eurų.
Kiekvienas Lietuvoje veikiančių bankų ir kredito unijų indėlis apdraustas 100 tūkst. eurų.
Skolintųsi arba pasitelktų ES lėšas
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė teigė, kad Indėlių draudimo fonde niekada nebuvo sukaupta tiek lėšų, kiek jų reikėjo nemokiais pripažintų bankų klientų indėliams grąžinti. Todėl fondas lėšų skolinosi.
Antai prieš „Snoro“ ir Ūkio banko draudžiamuosius įvykius Indėlių draudimo fonde buvo sukaupta 483,2 mln. eurų. „Snoro“ atveju įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2011 m. buvo suteikta 886 mln. eurų paskola be palūkanų. Ji duota iki 2017 m., tačiau faktiškai grąžinta 2015-aisiais.
Ūkio banko atveju „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2013 m. skolinosi 231 mln. eurų su 2,801 proc. metine palūkanų norma. Sutartinis paskolos grąžinimo terminas turėjo baigtis 2019 m., bet paskola atiduota 2017 m.
„Šiandien draudimo įmonė jokių paskolų neturi ir yra sukaupusi kapitalo. Vadovaudamosi ES direktyva, reglamentuojančia Indėlių draudimo sistemas ES, valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2024 m. liepos 3 d. indėlių draudimo fondo turimi finansiniai ištekliai pasiektų bent 0,8 proc. jos narių apdraustųjų indėlių sumos tikslinį lygį, kuris iš esmės parodo, kad Indėlių draudimo fondo finansavimo pajėgumas proporcingas jų įsipareigojimams. Indėlių draudimo fondo tikslinis lygis šiandien sudaro 0,7 proc., todėl tikėtina, kad reikalavimas bus įgyvendintas iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžios. O tai yra daug anksčiau nei nustatytas terminas ES direktyvoje“, – tikino A. Mažintienė.
Bet kuriuo atveju Indėlių draudimo fondas, pasak jos, turi atitinkamus alternatyvaus finansavimo variantus, kad galėtų gauti finansavimą. „Vis dėlto, jei kredito įstaigos veikia labai koncentruotoje rinkoje, kaip šiuo metu yra Lietuvoje, labiau tikėtina, kad joms būtų taikoma kredito įstaigų pertvarkymo procedūra pasitelkiant Europos pertvarkymo fondą“, – pridūrė A. Mažintienė.
Išmokėta daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų
Nuo Indėlių draudimo fondo gyvavimo pradžios 1996 m. jau išmokėta 1,7 mlrd. eurų 17-os bankrutavusių kredito įstaigų indėlininkams, kurių skaičius viršija 407 tūkst.
Daugiausia finansinių nuostolių Lietuvoje pridarė 2011 m. bankrutavęs „Snoro“ bankas. 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybės sprendimu šio banko veikla dėl galimo kreditinių įsipareigojimų nevykdymo buvo sustabdyta, o dėl įtarimų neskaidria finansine veikla nušalinti jos vadovai. Visas banko akcijas perėmė valstybė, koordinuoti jo veiklos Lietuvos bankas laikinai buvo paskyręs administratorių. 2011 m. gruodžio 7 d. bankui iškelta bankroto byla.
Iki šių metų rugsėjo „Snoro“ banko klientams išmokėta 1,191 mlrd. eurų.
„Ūkio banko klientams draudimo išmokos buvo ne išmokamos, o „Indėlių ir investicijų draudimas“ dalyvavo banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavime. Taikydama banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavimo modelį įmonė padengė turto ir įsipareigojimų skirtumą, kuris siekė 269 mln. eurų“, – sakė A. Mažintienė.
Rusijoje nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstančio Vladimiro Romanovo valdomo Ūkio banko veiklą 2013 m. vasario 12 d. laikinai apribojo Lietuvos bankas. 2013 m. vasario 18 d. Lietuvos banko valdyba Ūkio banką pripažino nemokiu ir visam laikui atšaukė jo veiklos licenciją.
Kompensacijos skirtos ir kitų nemokių kredito įstaigų indėlininkams. Visų bankrutavusių kredito unijų klientams atseikėta 200 mln. eurų, iš jų vien „Vilniaus taupomosios kasos“ klientams – daugiau kaip 64 mln., Nacionalinės kredito unijos indėlininkams – per 34 mln., „Vilniaus kredito“ klientams – 20 mln. eurų.
Šiuo metu tebevykdomos „Snoro“ ir Ūkio bankų bei 13 kredito unijų bankroto procedūros.
Geriau indėlius laikyti keliuose bankuose
Indėlių draudimas Lietuvoje veikia per valstybės įkurtą įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“. Visiems bankams ir unijoms privalu indėlius apdrausti šioje viešojoje įstaigoje.
Maksimali draudimo išmokos suma įvykus draudžiamajam įvykiui – 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje. Tad turintiems daugiau santaupų patariama indėlius laikyti keliuose šalies ar užsienio bankuose. Tiesa, kartais kompensuojama suma gali būti didesnė – šie atvejai apibrėžti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme.
Indėlių draudimo fondą sudaro bankų ir kredito unijų mokamos indėlių draudimo įmokos bei iš administruojamų kredito įstaigų bankroto procesų susigrąžinamos lėšos.
Lietuvos indėlių draudimo sistemoje indėlius draudžia komerciniai bankai „Swedbank“, Šiaulių bankas, SEB bankas ir Medicinos bankas, specializuoti bankai „Mano bankas“, „Revolut Bank“ ir „European Merchant Bank“, 65 kredito unijos ir devyni užsienio šalių bankų filialai, dalyvaujantys kitose analogiškose indėlių draudimo sistemose.
Į Indėlių draudimo fondą Lietuvoje veikiantys bankai moka metines 0,1 proc. nuo banko pagrindinių apdraustųjų indėlių, t. y. indėlių, kurie neviršija 100 tūkst. eurų sumos, įmokas.